Vienos dienos paroda | Kamilė Krasauskaitė | ATHANOR
////// For English please scroll down //////
[LT]
Kamilė Krasauskaitė | diplominis darbas ATHANOR
VDA, Grafikos katedra, Vilniaus fakultetas. BA
Vadovė - lekt. Agnė Dautartaitė-Krutulė
GYNIMAS: Gegužės 28 d. (antradienį) 11 val.
Erdvės instaliacija bus aktyvi 2019 gegužės 28 dieną nuo 10 iki 15 valandos.
/////////////////////////////////////////////////////////////////////////
Athanor
(alcheminė krosnis naudojama sukurti fizines, mistines ir moralines transformacijas)
Kamilė Krasauskaitė paraleliai tyrinėja teritorijas tarp duonos – kūno, raugo – informacijos/sėklos, krosnies – įsčių (erdvės kurioje kūnas įgija informacijos patyrimą, fermentacijos procesas sustoja, tampa fiksuotu). Performatyvi erdvės instaliacija yra aliuzija į krosnį, o konceptualiai – erdvę kurioje įvyksta transmutacija (Athanor alchemikų krosnys, įsčios).
Istorijos gali būti išveikiamos beasmenės sankaupos vardu. Raugo struktūra leidžianti pagauti dėmesio teritoriją, pajėgi transformuoti ir kurti naują kokybę. Nenutrūkstantis, besimainantis srautas. Turintis savyje visą praėjusių įvykių grandinę (griaučius), kuri tampa pagrindu į galimus būsimuosius. Pirma seka antrą. Vis dėlto esamasis momentas yra pats svarbiausias, jis yra tas “atsakingas” ar bus sukurta struktūra naujam ciklui priimti, ar pavyks išlaikyti nediferencijuotą būseną.
Veiksmai ir vyksmai šiose erdvėse (įsčios, krosnis) yra fiksuoti ir cikliški – archetipiniai. Gilus izoliacijos, atjungimo (pranc. la petite morte ) ir dezorientacijos jausmas. Trikdo ir masina gili prigimtinė baimė, troškimas sugrįžti į praeitį atgrežtas utopijas (Edeno sodą). Įvyksta sąmoningas ir pasąmoningas santykis tarp stebinčiojo ir materijos, stebinčiojo – duonos raugo, kūrėjos kaip režisierės ir duonos raugo kaip performanso aktoriaus. Dabartiškume didžiausias dėmesys tenka procesualumui, galutinis rezultatas neegzistuoja dėl materijos sąvybės nuolat kisti.
Pati kūrėjos pozicija ir raugo fermentacijos filosofija nepateikia fiksuoto artefakto, yra trumpametražė, apsiriboja dabartimi, įvykiais suprantami kaip kylantys vienas iš kito t.y. nuolat tampantys ir praeinantys.
Kūne pulsuojantis susižavėjimas akimirka, kurią neišvengiamai pakeis kita, nekvestionuojamas kito žingsnio (apvaisinimo) finalas. Ši erdvė kone fanatiškai hiperbolizuoja ir mėgina užfiksuoti tą “dabar” iki pat ciklo pabaigos, tam, jog prasidėtų naujas ciklas.
Kamilė Krasauskaitė studijavo Vilniaus Dailės Akademijoje keramikos, vėliau grafikos katedroje, o nuo mažų dienų šmirinėjo savo tėčio skulptoriaus dirbtuvėse. Pagrindinės autorės medijos yra duonos raugas, skulptūra ir grafika (įtraukiant ir visas kitas vienai ar kitai idėjai būtinas raiškos priemones). Šiuo metu menininkė veikia trijuose miestuose - Vilniuje, Paryžiuje ir Briuselyje.
Pirmąjį savo raugą (kuris lig šiol visur dalyvauja kartu) užsiaugino 2014 metais.
[EN]
Kamilė Krasauskaitė | ATHANOR
VAA, Graphic Art BA Study Programme
Leading advisor: Agnė Dautartaitė-Krutulė
Presentation: May 28, 11AM.
Performative space instalation is active on May 28, 10AM-3PM.
////////////////////////////////////////////////////////////////////////////////////////
Athanor
(in alchemy: furnace used to create physical, mystical, and moral transformations)
Artist explores areas between bread - body, sourdough - seed, furnace - womb. Performative space installation is an allusion to the bread oven, conceptually - a space where transmutation occurs (Athanor alchemic furnaces, womb).
Stories incarnates to the shifting fabric of sourdough, the physical structure creates skin for transformation. A continuous, flowing stream. Containing the whole chain of past events which becomes the basis for possible future ones. However, the current moment is the most important, it is „responsible“ or a structure will be able to accept a new cycle.
Processes in these spaces (womb, furnace) are fixed and cyclic - archetypal. Strong feeling of isolation, la petite morte and disorientation. Primal fear, desire to return to the past utopias (like the Garden of Eden). Artist and sourdough works with the same principle as fermentation: it doesn’t provide a fixed artefact, installation is limited to the present, events arise from each other is constantly becoming and disappearing, is therefore performative. There is a conscious and unconscious relationship between observer and material, between observer - sourdough, artist as a director and sourdough as an actor. In the present, the focus is on processuality, the final result does not exist due to the nature of matter that constantly changes.
Artist and sourdough works with the same principle as fermentation: it doesn’t provide a fixed artefact, installation is limited to the present, events arise from each other is constantly becoming and disappearing, is therefore performative.
A moment of pulsating fascination in the body. The final step of fertilization is not questioned. This space almost fanatically hyperbolizes and tries to capture that „now“, until the end of the cycle to start a new cycle.
Kamilė Krasauskaitė studied at Vilnius Academy of Arts (Ceramic, Graphic and printing technologies), grown up in her scultor father‘s atelier. The main medias the artist is working on is sourdough, graphics and sculpture. At the moment acts in a three cities - Vilnius, Paris and Brussels.
The first sourdough she grown up in 2014 (untill now it goes everywhere together with her).
