„Išplėšk sielą“ | „Psilikono teatras“ (Lietuva) | „Materia Magica“ 2021
Spektaklis jaunimui nuo 14 m. ir suaugusiesiems
Pagal Oscar’o Wilde’o pasaką „Žvejys ir jo siela“
Režisieriai: Auksė Petrulienė, Darius Petrulis
Lėlių gamyba – Auksė Petrulienė
Muzikos autorius – Jan Maksimovič
Atlikėja – Auksė Petrulienė
Trukmė – 50 min.
Premjera – 2012 m., 2021 m.
Nuotraukų autorius – Darius Petrulis
Jau dešimtmetį gyvuojantis spektaklis šį kartą atitolsta nuo jį įkvėpusios O. Wilde’o pasakos „Žvejys ir jo siela“. Šioje pasakoje jaunas žvejys pamilsta undinę ir turi atsisakyti sielos, kad galėtų būti su savo mylimąja – mat jūros gyventojai sielos neturi. O. Wilde’as šiame kūrinyje žmogų išskaido dalimis – jo kūnas (širdis) ir siela (kvėpavimas) praradę vientisumą skausmingai ilgisi vienas kito.
Nauja „Psilikono teatro“ interpretacija panardina Viktorijos laikų pasaką į dabartį – pandemijos sukrėstą pasaulį, kuriame kvėpavimas – paprasčiausias įkvėpimas ir iškvėpimas, įgauna tikrą egzistencinę svarbą.
Idėją virtuoziškai įgarsina Jan’o Maksimovič’iaus saksofonas – „kvėpuojanti muzika“, kurios garsai nulemti ne tik klausos ir instrumento, bet ir sudėtingos kvėpavimo technikos.
Apkeliavęs teatro festivalius Danijoje, Nyderlanduose, Švedijoje, Lenkijoje, Kroatijoje spektaklis sugrįžta į Klaipėdą, kad primintų šiandien pulmonolgų itin pamėgtą frazę: „Kol kvėpuoju, tol vilties nenustoju“ („Dum spiro, spero“, Ovidius).
„Psilikono teatro“ aktoriai – miniatiūrinės silikono lėlės. Jos animuojamos unikaliu principu – spaudžiant lanksčius ir atsparius lėlių kūnelius tarp dviejų skaidrių stiklo plokštumų, šį procesą filmuojant ir projektuojant į didžiulę, spalvingą vaizdo projekciją. Šio vizualaus teatro įkūrėjai menininkai Auksė ir Darius Petruliai vaizdo projekciją pasitelkia kaip rentgeną: tyrinėja visuomenės skaudulius, apleistų vietovių ir žmonių atminties žemėlapius, aptinka dokumentines istorijas, transformuoja jas ir sugrąžina žiūrovams.
A š k v ė p u o j u
