Vilniaus Kalvarijos
Po XVII amžiaus vidurio Tvano Vilniuje, kuomet ne Neris, o maskvėnų kariuomenė šešerius metus buvo užtvindžiusi miestą, nutarta sostinės grožiui ir didybei atkurti nei jėgų, nei pinigų negailėti. O kad Visagalis daugiau niekada savo saugančio žvilgsnio nuo miesto nenusuktų – Verkiuose, netoli vyskupų rūmų, buvo sukurta Naujoji Jeruzalė – Kalvarijos. Miškingi Verkių apylinkių kalneliai pervadinti Šventosios žemės kalnų vardais, ten čiurlenančiam upeliui duotas Jeruzalėje tekančio Kedrono vardas, pastatytos koplyčios, atstumai tarp kurių net žingsnių tikslumu atitinka Jeruzalės realijas… Ir taip senovės legendomis apie Verkiuose lizde verkiantį kūdikį apipinta vieta virto unikaliu, maldininkus traukiančiu objektu. Tai 7 kilometrai mišku, kopinat į kalveles, leidžiantis šlaitais, grožintis gamtos ir unikalaus kultūros paveldo objekto derme. Šiandien Europoje tokių kelių belikę vos keli: Italijoje, Lenkijoje ir mūsų šalyje, nors kažkada jų būta populiarių. Taigi neužmirškite vandens gertuvių, patogios avalynės, gal net šiaurietiškų lazdų ir... gero kelio!
Iliustracijai panaudota Juozapo Kamarausko akvarelė, 1935 m. Saugoma LNDM
.jpeg "Kotryna nusiima kaukę")
