Tapybos paroda iš Edmundo Kolakausko kolekcijos

Paroda „40“ – džiaugsmas dalintis iš Edmundo Kolakausko kolekcijos

Palangos kurorto muziejuje 2020 m. vasario 15 d. 13 val. atidaroma paroda „40“ iš meno kolekcininko Edmundo Kolakausko sukaupto tapybos darbų lobyno. 

 „Kolekcionavimas – liga ir ji nepagydoma“,- sako Palangoje gyvenantis ir visoje Lietuvoje žinomas  meno kolekcininkas, Edmundas Kolakauskas. Šis žmogus gali pasigirti, ko gero, vertingiausia ir turtingiausia Lietuvos dailininkų kūrinių kolekcija, kurios dalį bus galima apžiūrėti Palangos kurorto muziejuje.

 „Daile susidomėjau dar besimokydamas Šilalės vidurinėje mokykloje, kai dešimtoje klasėje buvo vedama ,,Meno pažinimo'' pamoka. Tada mokyklose tai buvo reta. Tų pamokų laukdavau, nes man patiko mokytojo pasakojimai apie senuosius Europos tapytojus, rodydavo paveikslų nuotraukas ir aiškindavo apie tai, kaip dailininkas meistriškai derina spalvas ir išmano optikos subtilybes.

     Baigęs mokyklą tęsiau mokslus Kauno politechnikos institute. Studijų metais knygynuose pasirodė pirmosios Henri Perruchot knygos: Mane gyvenimas, Sezano  gyvenimas, Gogeno gyvenimas... Mane domino dailininko kūrybos kelias, jo gyvenimas. Knygas papildydavo šedevrų reprodukcijos, kurias smalsiai studijuodavau.

       Mano paveikslų kolekcionavimo istorija prasidėjo 1979 metais, kai tam pačiame name apsigyveno tapytojas Algirdas Taurinskas, su kuriuo  susipažinome lipdami laiptais. Algirdas manęs paprašė, kad jam suprojektuočiau netipinę sekciją. Atsilygindamas už projektą tapytojas man padovanojo savo paveikslą, o vėliau pakvietė ateiti ir į dirbtuvę, kurioje keliais žodžiais papasakojo apie savo paveikslus. 

Susidraugavome. Dažnai ten nueidavau. Tuomet dirbtuvėse virė gyvenimas: ateidavo dailininkai ir teatralai.  Kartais iki paryčių prie vyno taurių buvo diskutuojama apie dailę, teatrą, muziką, šiek tiek apie sportą. Kartu su Taurinsku lankydavome parodas. Jis man rodydavo kas paveiksle yra gerai ir ko, jo nuomone, trūksta.

      Pradėjau dar intensyviau domėtis tapyba, bet pinigų paveikslams pirkti nebuvo. Algis pasiūlė man gaminti rėmus paveikslams, manais už kuriuos iš jo ir kitų dailininkų gaudavau tapybos darbų. Vėliau pradėjau geriau uždirbti, dažniau atvažiuodavau į Vilnių. Susipažinau ir su čionykščiais dailininkais, lankiausi jų dirbtuvėse. Man sekėsi, pradėjo kauptis paveikslai. Dailininkus lankau iki šiol, o ir jie šiandien mielai atvažiuoja pasisvečiuoti ir padirbėti mano namuose Palangoje. Čia pat surengiame nedideles parodas, kurias apžiūrėti ir įsigyti darbų atvyksta mano draugai ir pažįstami.

       Per 40 metų mano namuose atsirado daug paveikslų. A. Taurinsko pamokytas rinkau tik tapybą. "Tapyba yra gyvenimo spalva", - sakydavo Algis.

       Šioje parodoje pristatau 40 Lietuvos dailininkų. Po vieną kiekvieno autoriaus paveikslą. Didžiąją dalį šių žmonių pažinojau ir pažįstu asmeniškai. Visi jie prisidėjo prie mano tapybos suvokimo, skatino vis labiau ja domėtis, padėjo auginti kolekciją. Labai gaila, kad daugelis iš jų jau yra išėję iš šio gyvenimo, kaip ir vienas mano mokytojų ir draugų – tapytojas Algirdas Taurinskas. Puiku tai, kad jų draugystė ir menas vis dar gyvena manyje ir mano namuose.

        Kas toliau? Tas pats. Kolekcionavimas – liga ir ji nepagydoma. Dabar ypač domiuosi išeivijos daile. O galų gale į rankas paimti teptuką išdrįsau ir aš...

Šioje ekspozicijoje rodoma tik dalis dailininkų paveikslų apimančių laikotarpį  nuo 1955-2019 m.“ (Edmundas Kolakauskas)

 Už nuopelnus ir indėlį garsinant lietuvių dailininkų tapybą  E. Kolakauskui yra suteiktas Lietuvos dailininkų sąjungos garbės nario vardas.

Kviečiame apsilankyti, pradžiuginti akis ir širdį!