Dviese sūpuoklėse/Двое на качелях
„Dviese sūpuoklėse“ – tai amerikiečių autoriaus Viljamo Gibsono pjesė apie neįmanomą dviejų veikėjų meilę, ilgesį, vienatvę. Vienatvę tiek būnant kartu, tiek būnant atskirai. Tai santykių drama, kuri bus atpažįstama daugumai žiūrovų.
Už pjesę "Dviese sūpuoklėse" W.Gibsonas buvo nominuotas "Tony" apdovanojimui, o 1962-aisiais pagal šį kūrinį Roberto Wise'o režisuotas filmas nominuotas dviem "Oskarams".
Šokėja Gitela - stipri, tačiau kartu ir sudėtinga asmenybė. Ji kupina gyvybingumo, tačiau taip pat yra itin jautri ir emocionali. Kartais gali būti stačiokiška, o kartais gali tapti tiesiog mažu, naiviu vaiku. Trisdešimt trejų teisininkas Džeris, atvykęs į Niujorką bando pabėgti nuo savo praeities. Įsikūręs viename iš prastesnių Ist-Saido nuomojamų namų, dienas stumia lankydamas muziejus ir beverčius filmus, slampinėdamas miesto tiltais, turėdamas vos dešimt dolerių dienai. Puolęs į naujus santykius, jis galiausiai suvokia ir pripažįsta sau, ką reiškia iš tikrųjų mylėti. „Mylėti – tai turėti žmogų giliai savyje, turėti diena iš dienos, metai iš metų, kai vyras ir moteris pasimaino savo protais, mintimis, prisiminimais, pasimaino akimis“.
Labiau už viską Gitela ir Džeris trokšta meilės, tačiau būti kartu jiems trukdo išdidumas, savimeilė, nenutraukti saitai su skaudinančia praeitimi. Jie kabinasi vienas į kitą lyg į paskutinę viltį, tačiau vienas iš kito tikisi pernelyg skirtingų dalykų...Nes „Ji – laisva kaip paukštis, jis – laisvas kaip sliekas“.
