Lietuvos veikimo pagrindai Gintaro Beresnevičiaus ir Petro Dirgėlos kūryboje
Pilininko name tęsiasi diskusijos, skirtos nagrinėti valstybingumo temą. Šįkart susirinksime aptarti G. Beresnevičiaus ir P. Dirgėlos politinę mintį.
Abiejų autorių kūrybos laikotarpis sutampa su periodu, kuomet mūsų viešojoje erdvėje pradėta kalbėti apie Lietuvos valstybės veiklumo ir lyderystės potencialą. Dirgėlos romanai sudaro du monumentalius epus. Pirmasis yra 1985–1997 m. kurtas Baltijos epas, kuriame svarstoma apie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorinę ir geopolitinę situaciją, taip pat valstybingumo erozijos priežastis. Antrasis yra 1997–2004 m. plėtotas Karalystės epas, kuris apmąsto dabartinės Lietuvos atkūrimo procesą, vidaus įtampas ir ateities raidos galimybes. Beresnevičius knygose Ant laiko ašmenų (2003) ir Imperijos darymas (2004) kelia panašius klausimus apie Lietuvos modernią politinę tapatybę ir tolesnius geopolitinius pasirinkimus, ypač Lietuvos stojimo į Europos Sąjungą kontekste. Kaip ir Dirgėla, Beresnevičius siekia atrasti idėjinius Lietuvos valstybės veikimo pagrindus.
Autoriai pasitelkia paradoksalius palyginimus, filosofines metaforas, mitinius simbolius, utopinius vaizdinius, ironiškus pavyzdžius kvestionuoti Lietuvos valstybės praeities ir dabarties pasirinkimus, nubrėžti neįgyvendintų galimybių kontūrus. Todėl Dirgėlos ir Beresnevičiaus plėtojamas idėjas reikia priimti kaip hipotetinius svarstymus arba alternatyvius scenarijus, o ne empiriškai patikrinamą tiesą.
Kaip šie rašytojai supranta ir vaizduoja Lietuvos valstybę? Kokios sąlygos ir reikalavimai keliami tinkamam valstybės veikimui? Kurie Lietuvos valstybingumo scenarijai yra sėkmingi, o kurie – ne? Kuo apskritai vertingi literatūriniai svarstymai valstybingumo tema?
Šiais klausimais diskutuosime su doc. dr. Viliumi Bartninku, Valstybės Nepriklausomybės stipendijos laureatu už projektą „Valstybė kaip veiklos subjektas Petro Dirgėlos ir Gintaro Beresnevičiaus kūryboje“.
Kur? Pilininko name, Arsenalo g. 1, Vilnius
Kada? Lapkričio 27 d. 18 val.
