Paroda | SUGRĮŽĘ IŠ DVARŲ – MEDŽIOKLĖS ANTIKVARAS
Raudondvario dvaro menų inkubatoriuje surengtoje parodoje „Sugrįžę iš dvarų – medžioklės antikvaras“, skirtoje Lietuvos karališkos bajorų sąjungos įkūrimo 30-mečiui, parodos autorius medžiotojas ir kolekcininkas, Vytautas Kucevičius, iš savo asmeninės kolekcijos pristato įvairius eksponatus, susijusius su medžiokle, kurie XIX–XX a. galėjo puošti Lietuvos ir kitų kaimyninių valstybių dvarus ir būti naudojami jų buityje.
Medžioklė visuomet buvo viena iš labiausiai dvarininkų pamėgtų laisvalaikio pramogų. Ilgus šimtmečius ji buvo tik bajorų ir didikų privilegija. Dvarų medžioklių tradicijos yra senos, siekia XVII amžiaus pabaigą. Į tokias medžiokles didikai medžiotojai atvykdavo su didele palyda (arklininkais, ginklininkais, šunininkais, tarnais bei šeimos nariais) ir kartu atsiveždavo savo medžioklinius šunis. Jie būdavo pasipuošę iškilminga medžiokline apranga, turėjo pagal jų užsakymą pagamintus medžioklinius ginklus ir kitus puošnius medžioklės reikmenis.
Paprastai dvarininkas kuriame nors savo dvare vėlyvą rudenį ar žiemos pradžioje organizuodavo vieną didelę medžioklę, kuri trukdavo keletą dienų ir ji daug kuo priminė LDK valdovų rengiamas medžiokles. Į tokias medžiokles buvo kviečiami kilmingi didikai iš kitų kraštų, taip pat kiti kaimynai dvarininkai, o kartais ir vienas kitas žemesnio rango, bet kuo nors pasižymėjęs bajoras. Tokios dvarų medžioklių tradicijos buvo Lietuvoje buvo tęsiamos tiek Abiejų tautų Respublikos laikais, tiek carinės Rusijos okupacijos metais, tiek atkūrus Lietuvos nepriklausomybę. Tarpukario Lietuvoje didikų medžioklės buvo ne tokios iškilmingos kaip anksčiau, tačiau jos turėjo ir savas tradicijas. Šiose medžioklėse dalyvaudavo ne tik dvarininkai ar bajorai, bet ir tuometė Lietuvos aukštuomenė – prezidentas Antanas Smetona, kariuomenės vadas Stasys Raštikis, operos dainininkas Kipras Petrauskas, Kauno burmistras Jurgis Vileišis bei kitos iškilios to meto asmenybės.
Kartu su tokiomis didikų medžioklių tradicijomis formavosi ir medžioklės kultūra, kuri atsispindėjo ne tik medžioklių procese, bet rado savo nišą ir įvairiose meno bei taikomosios dailės srityse. Daugelį Europos šalių ir Lietuvos dvarų menių puošė ne tik įspūdingi medžioklės trofėjai ir puošnūs medžiokliniai ginklai, bet ir įvairūs meno kūriniai medžioklės tema – baldai, gobelenai, paveikslai, bareljefai, skulptūros bei įvairūs buities ir medžioklės reikmenys, pradedant nuo indų bei stalo įrankių ir baigiant rašalinėmis, vazomis, peleninėmis, laikrodžiais, portsigarais ir kitais akiai mielais daiktais. Įkvėpti medžioklės šiuos meno ir taikomosios dailės kūrinius kūrė iškilūs to meto dailininkai, skulptoriai, juvelyrai, ginklininkai ir kitų sričių specialistai. Jų sukurtuose kūriniuose paprastai būdavo atvaizduojamos įvairios medžioklės scenos, medžiojamieji gyvūnai ir paukščiai bei medžiokliniai šunys.
Lietuvos dvaruose taip pat buvo tradicijos puošti menes, kabinetus ne tik medžioklės trofėjais, baldais, dekoruotais medžioklės scenomis, bet ir tapybos darbais, gobelenais, skulptūromis ir kitais meno kūriniais medžioklės tema. Liūdna, bet mūsų šalies istorija lėmė, kad paveldėjome tik nedidelį kiekį medžioklės įkvėpto meno kūrinių. Tai akivaizdu lankant vakarų Europos šalių muziejus, meno galerijas, dvarus ar pilis. Tačiau, nepaisant to, medžioklė ir su ja susiję įvairūs meno kūriniai nuo seno yra neatsiejama mūsų valstybės kultūros dalis, kuri turėjo labai didelę reikšmę mūsų šalies istorijai.
Galimybė pažinti kultūrinį medžioklės paveldą taip pat turi labai didelę edukacinę reikšmę visuomenei, nes tai padeda suvokti medžioklės įtaką žmonijos raidai bei teisingai vertinti žmogaus ir gamtos santykius.
Šioje parodoje lankytojai gali išvysti meno kūrinius (paveikslus, bareljefus, plaketes, skulptūrines miniatiūras), taikomosios dailės kūrinius (vazas, rašalines, laikrodžius) bei įvairius buities ir medžioklės reikmenis (parakines, medžioklinius peilius, durklus, portsigarus, pelenines ir kt.), kuriuose autoriai medžioklę įprasmino kaip reiškinį, turintį labai daug sąsajų su gamta, menu, žmogaus buitimi ir papročiais.
Parodos autorius medžiotojas-kolekcininkas Vytautas Kucevičius
Raudondvario dvaro menų inkubatoriuje paroda veiks iki gruodžio 8 d.
Darbo laikas: I-IV 9–17 val., V 9–15:45 val.
Lankymas nemokamas.
