Gražinos Vitartaitės darbų paroda „Atviras peizažas“
Liepos 1 – 31 dienomis 1863 metų sukilimo muziejuje Paberžėje bus eksponuojama Lietuvos dailininkų sąjungos narės Gražinos Vitartaitės darbų paroda „Atviras peizažas“.
Gražina Vitartaitė gimė 1942 m., Krekenavoje, Panevėžio rajone. 1957–1960 m. mokėsi Kauno dailės mokykloje, 1966 m. baigė monumentaliąją tapybą Valstybiniame Dailės institute (dabar Vilniaus Dailės akademija).
Nuo 1970 m. – Lietuvos dailininkų sąjungos narė. 1980–1989 m. – Valstybinio dailės instituto Tapybos katedros vyr. dėstytoja, docentė, katedros vedėja.
Surengė per 30 autorinių parodų Lietuvoje ir užsienyje. Dalyvavo bendrose menininkų parodose Jungtiniuose Arabų Emyratuose, Austrijoje, Vokietijoje, JAV. Dailininkės tapybos darbų yra įsigiję Vilniaus ir Kauno muziejai, Rusijos Dailės fondas, LR fondas, LR Vyriausybės Baltijos poilsio namai, privačios meno galerijos, kolekcininkai Lietuvoje, JAV, Kanadoje, Prancūzijoje, Izraelyje, Suomijoje ir kitur.
„Tapyba man yra ir muzika, ir poezija, ir filosofija. Pirmiausia tai jausmas, kuris atrandamas akimirkos žavesy, muzikiniame ritme, apmąstymuose, santykyje su žmogum, jo aplinka ir būtimi. Mėgstu natiurmortą, peizažą, kuriems impulsą suteikia būtent gamta. Ji traukia paslaptimi ir grožiu – tiek detalėmis, tiek visuma ir harmonija.
Dažnai būnu prie jūros, ten nėra buities, ten galima pakilti, pajusti vidinę laisvę. Tikras džiaugsmas – atrasti savo žaidimą. Tapyboje ieškau savos kompozicinės intrigos ir siekiu išprovokuoti žiūrovo mintis. Dažniausiai paveiksle yra vienas akcentas – svarbiausias, stipriausias, visa kita sukasi aplinkui, jam tarsi tarnauja.
Kūrybiniame procese atsiranda daug improvizacijos, ir daug kas paliekama žiūrovui. Bet koks neišgyventas, netikras jausmas – aiškiai matomas, ir čia negali būti melo.Žiūrovas – teisėjas“, -sako dailininkė Gražina Vitartaitė.
