Giacomo Puccini opera MADAM BATERFLAI

Spektaklis skirtas G. Puccini 100-osioms mirties metinėms. Kūrinio pasirinkimą kompozitoriaus minėjimui lėmė ir ypatingas Kauno bei Japonijos ryšys, kurio pradžia – prieš 85-erius metus diplomatinei tarnybai į Lietuvą paskirtas Čijunė Sugihara, vėliau tapęs japoniškuoju Šindleriu. „Madam Baterflai“ nedažnai matoma Lietuvos scenose, tad daugeliui žiūrovų tai bus nauja muzikinė patirtis. Juolab kad pagrindinius vaidmenis atliks Japonijos solistai, diriguos Maestro Hirofumi Yoshida, didžiąją dalį savo kūrybinio kelio skyręs būtent G. Puccini kūrybai. 
Gros KVMT simfoninis orkestras, dalyvaus KVMT choras. 

Režisierius Kęstutis S. Jakštas, scenovaizdžio dailininkai Kotryna Daujotaitė ir Vaidotas Jakutis, choreografas Dainius Bervingis, chormeisterė Rasa Vaitkevičiūtė.

Kadangi šiųmeti festivalis dedikuotas operos žanrui, negalima nepaminėti ir dailininko Liudo Truikio jubiliejaus. Nors kūrė scenovaizdį įvairių žanrų spektakliams, visgi labiausiai mėgo „puošti“ operą ir tapo ypatingai ryškia Lietuvos operos istorijos dalimi. 
Videoekspozicija „Scenovaizdžio alchemikas: Liudui Truikiui 120“, parengta bendradarbiaujant su Nacionaliniu M. K. Čiurlionio muziejumi bei Lietuvos kino, teatro ir muzikos muziejumi, pristatanti kūrėjo scenografijos ir kostiumų eskizus, bus transliuojama prieš operą ir pertraukos metu.

Muzikinis vadovas ir dirigentas HIROFUMI YOSHIDA (Japonija)

Režisierius KĘSTUTIS STASYS JAKŠTAS

Dirigentas JONAS JANULEVIČIUS

Solistai: Junko Ueda, Tomas Pavilionis, Mae Hayashi, Laimonas Pautienius, Tsukasa Ide, Masashi Tomosugi, Ramūnas Urbietis, Gabrielė Kuzmickaitė

Kauno valstybinio muzikinio teatro choras, simfoninis orkestras.

Ekranuose transliuojama videoekspozicija „Scenovaizdžio alchemikas: Liudui Truikiui 120“.

Vaizdo menininkas Arvydas Strimaitis.

Koncertas NEMOKAMAS!

Daugiau informacijos: https://operetta.lt/

Giacomo Puccini ir jo „Madam Baterflai“

G. Puccini operos „Madam Baterflai“ muzikinėje partitūroje pasiekė ypatingą sofistikos lygmenį orkestruotę nuspalvindamas itin subtiliomis instrumentinėmis spalvomis ir skambesiais: čia gausu japoniškos muzikos kolorito, liejasi būdingos medinių pučiamųjų instrumentų melodijos, skamba varpai ir gongai. Tačiau operos sėkmė iš esmės priklauso nuo pagrindiniovaidmens atlikėjos: Čio-čio-san didžiąją laiko dalį scenoje yra vienintelė veikėja, išgyvenanti tragišką metamorfozę. Solistė turi perteikti žiūrovams stulbinantį emocijų ir charakterio savybių spektrą – nuo efemeriškų iki kūniškų, nuo išminties blyksnių iki kone beprotybės, ir paskutinėje operos scenoje – visiško atsidavimo lemčiai.

Operos veiksmas vyksta Japonijos uostamiestyje Nagasakyje XX a. pradžioje, kai JAV plėtojo savo įtaką tarptautiniu mastu. Japonija nedrąsiai vėrėsi pasauliui, o Nagasakis buvo vienas iš nedaugelio šalies uostų, atvirų užsienio laivams. Laikinos vietos merginų santuokos su užsienio jūreiviais nebuvo neįprastos.