Carpe diem arba Vermejeris Vilniuje
Tai pirmoji Erikos Razminaitės paroda. Ji apjungia du menininkės pomėgius: tapybą ir siuvinėjimą kryželiu. Ši paroda dedikuojama žmonėms, skinantiems dieną, t. y. besimėgaujantiems kiekviena akimirka, gyvenantiems čia ir dabar. Menas dažnai priverčia sustoti ir gyventi šiame momente. Erika norėjo sukurti arba išsiuvinėti paveikslus, kurie kažkada ją privertė užgniaužti kvapą, pamiršti viską aplink.
J. Vermejeris – vienas mėgiamiausių jos dailininkų, tad renginyje išvysite tris jo inspiracijas: „Mergina su perlo auskaru“, „Pienininkė“ ir „Tapybos menas“. Nežinia, ar Vilnius kada nors išvys J. Vermejerio paveikslus, bet autorė stengėsi priartėti kiek įmanoma arčiau originalų. Šių kūrinių nebūtų be mokytojo ir dailininko Piotro Kostino vertingų patarimų.Siuvinėjimas kryželiu – dar viena menininkės aistra. Rinkdamasi kūrinį, schemas ji vadovaujuosi šūkiu „Ko negaliu nutapyti – išsiuvinėsiu“. Taip gimė L. Alma-Tademos „Heliogabalo rožės“ ir W. Morriso „Apšviestas sodas“. Dauguma darbų siuvinėjami 2-2,5 metus. Bendras kryželių skaičius parodoje – virš 600 000.
