Monika Jagusinskytė. Valgymo Ritas

 Ar panašu, kad man šakutės reikia? Mano sąžinės netemdo joks šešėlis, mano rankos švarios kaip šaltinio vanduo.

Ragana godžiai ranka valgo kiaušinienę. Tuo metu Vladas atneša Saulei laiškų ir vieną

siuntos dėžę. Saulė laiškais nesusidomi, bet dėžę pasilieka, skaito atvirutę.

„Nepamiršk mums paskambinti. Šilti linkėjimai, Taurės žvaigždynas.“

Saulė atidaro dėžę, o ten – liežuvis.

– Gudru!

– Kvaila.

– Kam trūksta žodžių?

– Mums trūksta kūno!

Monikos Jagusinskytės „Valgymo Ritas“ siekia tyrinėti bei pristatyti žmogaus kūno ir dvasios santykį su maistu per gimtojo krašto, Lietuvos gastronomijos istoriją ir kultūrą. Pasitelkusi šešias veikėjas bei priskirdama joms specifines savybes (Saulę, Bitę, Pelėdą, Žemaitę, Raganą ir Žmoną) ji kuria pasakojimą ir vaizduoja jų susirinkimą, kurio metu jos puotauja ir kalbasi. Veikėjų slapyvardžiai sufleruoja jų išgyvento laikotarpio dvasią, estetiką ir socialinius santykius.

Šis pobūvis kiek kitoks nei įprasta, jo metu išgyvenamas susirūpinimas dėl gimtosios Žemės likimo, derlingumo ir gyvybingumo, atliekamos apeigos šioms savybėms sustiprinti.

Jagusinskytę maisto kultūra traukia nuo mažumės, kur ji atrasdavo šilumą ir dialogą. Valgių ruošimo procesuose, produktuose įžvelgdama charakterius, dermes ir priešpriešas, žavėdamasi valgomų objektų šokamu įvairiausių spalvų ir formų kupinu viliotiniu menininkė kuria savitą santykį per pasakišką, ritualinį veiksmą.

Net nebandant pabrėžti valgymas yra itin sensualus veiksmas. Menininkė, ieškodama maisto ir žmogaus kūno santykio pavyzdžių lietuviškoje kultūroje, atranda, kad nuo seniausių laikų erotizmai egzistavo kasdieniame žmonių gyvenime. Keldami netikras vestuves ar pusnuogiai sodindami agurkus, žmonės tikėjo, kad tai atneš kitą trokštamą sąjungą – alkanų burnų ir gero derliaus vaisių. Kūniški ryšiai tarp žmonių garantavo galimybę užsitikrinti sotumą ateityje, todėl meilė ir valgymas, kaip pamatiniai žmogaus egzistencijos ramsčiai, yra susieti ne tik daugialypiu šių dalykų panašumu, bet ir gilesniu, kone sakraliu ryšiu.

Monika Jagusinskytė (g. 1995) – menininkė, gyvenanti ir kurianti Vilniuje.

Pasitelkdama fotografiją, tekstą ir videomedijas menininkė fiksuoja žmogaus kūną kasdienybėje, jo nenutrūkstamą kaitą, susijusią su aplinka. Kuriamos kompozicijos – tarsi nesvarumo fazės, o riba tarp tikrovės ir sapno, grožio ir dūlėjimo išsklaidyta.
2021 m. M. Jagusinskytė įgijo Mados ir technologijų bakalauro diplomą Amsterdamo mados institute (AMFI). Šios studijos padarė didelė įtaką tolesnei jos kūrybai. Mados ir meno jungtis atsispindi autorės detalių, medžiagų ir tekstūrų pasirinkimuose, kai apdarai ir aksesuarai kuria ne tik estetinį, bet ir simbolinį, istorinį naratyvą.

Parodos kuratorė Milda Dainovskytė – šiuolaikinio meno kuratorė, lektorė ir menininkė. Kuratoriniams projektams įgyvendinti neretai renkasi architektūriškai specifiškas erdves, ekspozicijoms nepritaikytas ar asmeniškai svarbias lokacijas, periferiją. Kuratorinio dueto (drauge su Laurynu Skeisgiela) narė ir viena iš susitikimų erdvės „Lokomotif“ (2019–2021), kurioje jungiamos šiuolaikinio meno praktikos ir miesto identiteto formavimo strategijos, įkūrėjų.

Parodos architektas Vladas Suncovas – menininkas, kuriantis sprendimus erdvėms pasitelkdamas dizaino technologijų, architektūros ir meno metodus. Jo kūrybinėje praktikoje – menas viešosiose erdvėse, scenografija, parodų dizainas, mažoji architektūra, eksperimentiniai baldai ir edukaciniai projektai. Išskirtiniai kūrybos bruožai – modulinės, dislokuojamos konstrukcijos, mechaninės inžinerijos elementai, parametrinis dizainas, taip pat erdvės transformacijos naudojant konceptualiai pagrįstus, dažnai kritinius sprendimus.

PARODOS KŪRYBINĖ KOMANDA:

Kuratorė Milda Dainovskytė

Architektas Vladas Suncovas

Grafikos dizainerė Jonė Miškinytė

Architektūros įgyvendinimo koordinatorius Algirdas Jakas

FILMO KŪRYBINĖ KOMANDA:

Scenarijaus autorė ir režisierė Monika Jagusinskytė

Atlikėjos Jonė Miškinytė, Ieva Rižė, Laura Marija Balčiūnaitė, Teklė Kavtaradzė, Kamilė Petruškevičiūtė, Inga Galinytė

Naratorė Monika Lipšic

Operatorius Ugnius Tuleikis

Šviesų dailininkai Adomas Kaikaris, Justinas Lipnickas

Scenografas Vladas Suncovas

Maisto dailininkė Živilė Lukšytė

Maisto dailininkės asistentė Ugnė Venckė

Kostiumų dailininkė Elma Zemlickaitė

Plaukų stilistė Jogailė Laurišonytė

Grimo dailininkė Dominyka Murauskytė

Montažo režisierius Jonas Juškaitis

Koloristas Matas Juškaitis

Kompozitorius Nikita von Tiraspol

Titrų dailininkė Jonė Miškinytė

Ypatinga padėka Saulei Liaudanskienei, Dominykui Liaudanskui, Katarzynai Bitowt, Žygimantui Zemlickui, „Spring Photo Rental“, Elenai Kairytei, Ignei Narbutaitei, Simui Okui, Monikai Gineikienei (Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus), Vaivai Kiniulienei (Tauragės krašto muziejus „Santaka“), Daliai Mikonytei (Lietuvos fotomenininkų sąjunga), Tadui Šauliui (Kretingos muziejus), Indrei Bočkutei (Lietuvos švietimo muziejus), Redai Rėklytei (Maironio lietuvių literatūros muziejus), Kristinai Zinkevičienei ir Jolantai Petronytei (Ukmergės kraštotyros muziejus), Jolantai Banytei (Lietuvos etnografijos muziejus), Zitai Pikelytei (Panevėžio kraštotyros muziejus), Jurgitai Sadauskienei (Rokiškio krašto muziejus), Vaclovui Kontrauskui (Lietuvos kulinarinio paveldo muziejus).

Parodos atidarymas vyks rugsėjo 5 d. 18 val. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Parodų salėje (III a.).