Sergej Liser akvarelių paroda „(IŠ)GALVOSENA“
Atidarymo renginys vyks birželio 7 d. 17 val. KVIEČIAME!
Paroda veiks iki birželio 29 d.
Sergej Liser parodoje „(IŠ)GALVOSENA“ pristato akvareles, kuriose vaizduojami išgalvoti motyvai ir fantastiniai objektai, dauguma jų realiame gyvenime net neegzistuoja – tuo tarpu menininkui tai – ne kliūtis. Akvarelės yra įkvėptos dialogo tarp tuometinių emocijų santykio su vandeniu, dažais ir popieriumi. Jos nulietos tiesiog atsiduodant atsitiktinumo valiai ir fantazijai, švelniai nukreipiant spalvoto vandens tėkmę popieriaus lape, bei laiku ją pagarbiai sustabdant.
Sergej Liser (1957) gimė Taline, bet praktiškai visą savo gyvenimą praleido Vilniuje. Menininkas yra diplomuotas inžinierius, techninių mokslų daktaras. Tapyba jis susidomėjo atsitiktinai – artėjant penkiasdešimtmečiui netikėtai gavęs dovanų molbertą, kuris ir pradėjo naują gyvenimo etapą – tapyba ir menas tapo neatsiejama, reikšminga, esmine ir būtina dalimi. Pradžioje tai buvo tik paprastas laisvalaikio užsiėmimas – savarankiška saviraiška, bet labai greitai ji peraugo į juntamą stiprų vidinį norą mokytis ir gauti taip, rodės, reikalingų naujų žinių ir trūkstamų įgūdžių iš profesionalių dailininkų, menininkų, dėstytojų. Pradėjęs nuo privačių pamokų, kinų tapybos ant ryžių popieriaus, bei akvarelių liejimo, kurio pagrindus studijavo Eglės Lipeikaitės „Akvarelės mokykloje“, kaip įvadą į dailę atstojo darbas su Raimondu Savicku Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenėje, o tapybos ir piešimo pagrindus tobulinti padėjo prof. Viktoras Binkis ir Ugnė Žilytė Savicko dailės mokykloje. Tapybos praktika tęsiasi iki šiol Vilniaus žydų bendruomenės ArtVilna dailės studijoje, vadovaujant dailininkei Ievai Skauronei ir meno dėstytojai Daliai Matijkienei.
Parodos autorius nuolat dalyvauja įvairiuose pleneruose ir grupinėse parodose Lietuvoje, jo darbai eksponuojami ir užsienyje (Italija, Estija, Čekija). Pristatoma paroda yra jo trečioji autorinė paroda. Pavadinimas „(IŠ)GALVOSENA“ visiškai atspindi eksponuojamų akvarelių gimimo procesą eksperimentuojant, rodant deramą dėmesį atsitiktinumui, flirtuojant su laiko akimirka, žaidžiant su fantazija, bei įvairiomis tapybos medžiagomis, faktūromis ir mediumais.
Kadangi meno jėga susikuria ir egzistuoja tik kaip ypatingas ryšys, jungiantis menininko ir žiūrovo vidinius jausmus, emocijas, autorius yra jautrus ir lankytojo požiūriui – kiek „(IŠ)GALVOSENA“ turi galios prasiskverbti pro sąmonės barjerą, paliesti širdį, sielą, ar pažadinti jausmus?! Linkime malonių potyrių!
