Visos dienos

Baletas KARMEN

Vienaveiksmis baletas pagal G. Bizet–R. Ščedrino „Karmen siuitą“

 

Fatališkas Karmen paveikslas jau daugiau kaip šimtą metų žadina įvairių sričių menininkų vaizduotę. Už jį turime būti dėkingi Prosperui Merime. Jo novele rėmėsi ir režisierė bei choreografė Marija Simona Šimulynaitė. Pasako jos, kūrinio ašis yra ne Karmen, o vyrų istorijos, jų likimai, kuriuos ši moteris suraizgo kaip voratinklius. Tai kenčiančio vyro drama. 

 

Baleto spektaklis, kaip ir novelė, prasideda atvirkštine chronologija - Don Chose atsidūrus ties beprotybės riba, praradus moralę ir viltį, suvokiant, kad laukia mirtis. atsitiktinai sutiktam keliautojuj jis pasakoja savo istoriją, kurioje galutinį tašką padės Karmen.
Labai svarbu, kad žiūrovas nesitikėtų scenoje pamatyti mums įprastą Karmen. Ši versija - kitokia. Tai moteris, primenantį chameleoną. Vieną akimirką ji seksuali, jautri ir gundanti, kitą - šiurkšti, vyriška, tarsi šnypščianti gyvatė. Jos emocijų skalė labai plati ir nuolat kintanti. Karmen trokšta mirti ir atgimti, ji per susinaikinimą siekia naujos pradžios kitame gyvenime - sako režisierė ir choreografė.  

 

Šis spektaklis tai bendras projektas Baltijos baleto teatro (BBT) ir Panevėžio muzikinio teatro.
BBT režisierės Marijos Simonos Šimulynaitės pagal G. Bizet–R. Ščedrino „Karmen siuitą“ kuriamas vienaveiksmis baletas keturiems šokėjams ir hologramai bus pirmoji šio kūrinio pastatymo versija, kurioje ypatinga vieta skiriama technologijoms: į spektaklio dramaturgiją lyg atskiras personažas įsilies holograminės vaizdo projekcijos.

Fatališkas Karmen paveikslas jau daugiau kaip šimtą metų žadina įvairių sričių menininkų vaizduotę. Už jį turime būti dėkingi Prosperui Mérimée: trečioji jo apsakymo „Karmen“ dalis įkvėpė ir Georgesʼo Bizet operos libreto autorius Henri Meilhacą ir Ludovicą Halévy. Nors 1985 m. operos premjera Paryžiuje patyrė fiasko, ji kompozitoriui pelnė amžiną šlovę, o aistringos „Karmen“ melodijos gerai pažįstamos visų kartų klausytojams. Jos gyvuoja įvairiausiais pavidalais ir formomis: nuo teatrų pastatymų iki koncertinių atlikimų, nuo transkripcijų įvairiems instrumentams iki mobiliųjų telefonų melodijų.

„Karmen vaidmuo – kiekvienos balerinos svajonė, – sako režisierė ir choreografė M. S. Šimulynaitė, pagrindinį baleto vaidmenį patikėjusi Evelinai Fokinai. Karmen mylimuosius įkūnys šokėjai – Pijus Ožalas (Don Chosė), Simonas Laukaitis (toreadoras Eskamiljas)  ir toks rekordiškai mažos sudėties baleto pastatymas turbūt bus unikalus ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje.

Šokį ir hologramines vaizdo projekcijas choreografė ir režisierė derina ne pirmą kartą, šį efektingą reginį galėjo išvysti ir šiuolaikinio baleto spektaklio „Vienatvės armija“ („Army of solitude“) žiūrovai, jame artistai šoko pagal atlikėjos Bjork muziką. Pastarasis kūrėjos eksperimentas susilaukė nemažo dėmesio. Spektaklis „Karmen“ – tai dar vienas bandymas sujungti skirtingas meno formas, kviečiant žiūrovą į paveikų ir daugiaprasmį pasirodymą.

Spektaklyje naudojamas legendinis Sauliaus Sondeckio ir Lietuvos kamerinio orkestro interpretacijos įrašas.

Režisierė ir choreografė – Baltijos baleto teatro įkūrėja Marija Simona Šimulynaitė

Vaizdo projekcijų kūrėjas – Vytautas Žarnauskas

Scenografija ir kostiumai – Erlandas Smolskas, Egidijus Rainys

Šviesų dailininkai – Mantas Bardauskas

07
Vasaris
P A T K Pn Š S
1
2
3
4
5
6
7
8
9
10
11
12
13
14
15
16
17
18
19
20
21
22
23
24
25
26
27
28
×
Vasaris
P A T K Pn Š S
1
2
3
4
5
6
7
8
9
10
11
12
13
14
15
16
17
18
19
20
21
22
23
24
25
26
27
28
SVARBU: LR Vyriausybės informacija dėl atšauktų/nukeltų masinių renginių ! Daugiau.