Gintarės Šiaulienės tapybos parodos „Tylos natos“ atidarymas
Galerijoje „Balta“ Kaune (M. Valančiaus g. 21) gruodžio 2 d., penktadienį, 18 val. įvyks Gintarės Šiaulienė tapybos parodos „Tylos natos“ atidarymas. Maloniai kviečiame dalyvauti. Renginys nemokamas.
Šiandien, kaip niekada anksčiau, gyvename triukšme. Triukšmas persekioja mus visur: nuo karo pavojaus sirenų gausmo artimoje kaimynystėje iki akustinių ir vizualinių dirgiklių gausos kiekviename žingsnyje. Gyvenimo tempas, perteklinės informacijos gausa, noras spėti visur su visais dirgina mintis, kurios sujaudintos ima triukšmauti galvoje. Kaip niekad trūksta laiko asmeninei tylai. Pradėjome nejaukiai pasijusti, stojus pauzei pokalbyje su savo artimu. O juk, kaip sako džiazo muzikantas V. Tarasovas, pauzė – tai irgi muzika. „Garso apraiška, kurią aš mėgstu labiau nei kitas, yra tyla,“– sakė ir John‘as Cage‘as, sukūręs kompoziciją „4‘33“, kurioje nėra nė vieno garso.
Tylos fenomenas sudomino ir Gintarę Šiaulienę, kuri pabandė tapybiškai išreikšti tylos muziką. Perfrazuojant filosofą A. Šliogerį, jos tapyboje siekiama mažiau beprasmiško triukšmo ir daugiau prasmingos tylos. Būties nušvitimai įvyksta tik išsilaisvinus iš įprastų formų. Atsisakydama daiktiškų, figūratyvinių pradų ir giliai Lietuvos tapyboje įsišaknijusios ekspresionistinės dvasios Gintarė panyra į atspalvių metafiziką, erdvės potyrius, kontempliatyvią „švento laiko“ tėkmę. Postmodernioje vaizduotėje, anot E. Ališankos, „šventuma pasitraukia į tylą, tuštumą, nieką“. Meninė kūryba tampa dvasinio ieškojimo keliu. Tokiu keliu galima vadinti ir minimalistinius, kontempliatyvius G. Šiaulienės kūrinius, išvedančius savo žiūrovą už verbalinio intelekto ribų. Gintarės paveikslai sustabdo ir įtraukia į apmąstymus, kreipdami mintis į begalybės, transcendencijos skambesį, pamatinį amžinybės, pakylėjimo troškimą. Gamtą, kaip įkvėpimo šaltinį, nurodantys kūrinių pavadinimai ir paveiksluose atsirandančios aplinkos (žolynų, arkų, paukščių) užuominos čia tampa tik nuorodomis į tai, kas neapibrėžiama, kas girdima ir matoma ne ausimis ir akimis, o pačia savo šerdimi.
Autorei svarbu užčiuopti ne tai, kas negirdėta ir nematyta, o tai, kas iš esmės negirdima ir nematoma, kas tik nujaučiama, tik tikima esant. Jos kūriniuose tylos natomis skleidžiasi pilnatvės muzika. Muzikalus tylos virpėjimas Gintarės drobėse panardina į tėkmę išlaisvintų minčių, kurios liejasi netrikdomai, tarsi dažų srovelės tapytojos paveiksluose: atrasti save, būti savimi, galvoti taip, kaip tu galvoji, nesistengti įtikti ar pritapti, patikti ar sužavėti, neįkalinti savęs kitų taisyklėse, tradicijose, normose. Leisti sau kurti taip, kaip tu jauti, matai, girdi. Kitų triukšme išgirsti savo tylą, pajusti jos muziką ir leistis jos nešamam.
Išgrynindama formas iki abstrakčios vizualizuotos idėjos G. Šiaulienė priartėja prie pačios tapybos esmės. Per potėpius, sluoksnius, atspalvius jos tapyboje atskleidžiami giliausi būties slėpiniai.
Gintarės Šiaulienės tapybos paroda „Tylos natos“ veiks galerijoje „Balta“ Kaune gruodžio 2 – 18 dienomis.
