Zigmars Liepiņš opera PARYŽIAUS KATEDRA
Dirigentas
Giedrius Vaznys
Režisierius
Ramūnas Kaubrys
Scenografas
Artūras Šimonis
Kostiumų dailininkė
Jolanta Rimkutė
Choreografas
Aurelijus Liškauskas
ATLIKĖJAI:
Rita PETRAUSKAITĖ
ESMERALDA
Deivydas NORVILAS
KVAZIMODAS
Artūras KOZLOVSKIS
FROLAS
Loreta RAMELIENĖ
SESUO GIUDULĖ
Modestas NARMONTAS
PJERAS GRENGUARAS
Dalia KUŽMARSKYTĖ
FLERDELISĖ
Valdas KAZLAUSKAS
KLOPENAS
Tadas JAKAS
KOPENOLIS, TEISMO ANTSTOLIS
Mindaugas ROJUS
KAPITONAS FEBAS
Rolandas EINIKIS
ŽIBRONAS
Gytis ŠIMELIONIS
UBAGAS
Reda JUCEVIČIENĖ
VAGIS I
Pranciška KURMANSKIENĖ
VAGIS II
Giedrius NOVIKAS
VAGIS III
Edita LETUKĖ
MIESTIETĖ I
Vitalija TRINKĖ
MIESTIETĖ II
Laimutė ŽUKAUSKIENĖ
MIESTIETĖ III
Aušra NEVULIENĖ
MIESTIETĖ IV
Vilius TRAKYS
VYRAS I / APSAUGINIS
Vytautas BYTAUTAS
VYRAS II / APSAUGINIS
Liuda MONTRIMIENĖ
MOTERIS I
Dina MATAITIENĖ
MOTERIS II
3 veiksmų melodraminė opera lietuvių kalba
Libreto autorius (pagal Victoro Hugo romaną) Kaspars Dimiters(į lietuvių kalbą vertė Ramutė Skučaitė)
Operą „Paryžiaus katedra“ sukūrė latvių kompozitorius Zigmaras Liepinis (g. 1952) – vienas ryškiausių, net skandalingiausių šiuolaikinių Latvijos menininkų. „Paryžiaus katedros“ premjera Latvijos nacionaliniame operos teatre įvyko 1997-ųjų balandį. Už šios operos sukūrimą Z. Liepinis apdovanotas Didžiuoju Latvijos muzikos prizu, įvertintas Latvijos trijų žvaigždžių ordinu.
Pagal to paties pavadinimo Victoro Hugo romaną sukurta opera pasakoja apie pasaulyje bei asmenybėje besirungiančias priešybes: grožį ir bjaurumą, gėrį ir blogį, dieviškąjį ir žvėriškąjį pradus. Pagrindinė kūrinio varomoji jėga – meilė jaunai ir gražiai, tyrai ir nekaltai, silpnai ir trapiai, bet drąsiai ir dorai šešiolikos metų čigonei Esmeraldai. Esmeralda operoje vaizduojama lyg skraidantis pienės pūkelis: „Ar tai žmogiška būtybė, ar fėja, ar angelas?“ Daug žmonių pavydi Esmeraldai grožio ir grakštumo. Vyrai pakerėti jos neapsakomo grožio, kiekvienas ją nori turėti. Moteris taip pat žavi jos grožis, lyg iš pragaro atėjęs į žemę kankinti visų, kas tik pasipainios po jos žaviomis kojytėmis. Juodos, lyg mėnulio pilnatis šviečiančios Esmeraldos akys žavi visus, jos grimasėlės visus varo iš proto, o sarkastiškas būdas padeda lengviau ištverti ir taip nelengvą gyvenimą gatvėje. Meile Esmeraldai įsiplieskia keturi vyrai. Kiekvieno jų vertybės, požiūris į gyvenimą ir meilę bei priemones ją pasiekti yra skirtingos.
Operos-melodramos sėkmę lėmė ne tik originali ir patraukli muzikinė operos kalba, bet ir XIX a. prancūzų romantiko V. Hugo romano ilgaamžiškumas bei šlovė. Įtaigi režisūra, nuoširdi artistų vaidyba sukrečia kiekvieną.