Visos dienos

Paroda „Gražina ir drakonas“

Atraskime stebuklingą Gražinos Brašiškytės pasaulį parodoje „Gražina ir drakonas“. Tarakonas, Nilsas, Jūratė, Kastytis, Juodulys, Drakonas, Maung Tinas, Galima, Negalima – šiuos ir kitus personažus daugelis prisimena iš senųjų animacinių filmų, o jeigu jų nepažįstate, galėsite tai padaryti naujoje muziejaus parodoje.
Gražina Brašiškytė – pirmoji Lietuvos profesionali dailininkė statytoja, ji viena pirmųjų baigė studijas tuometiniame Maskvos Kinematografijos instituto Meno fakulteto Multiplikacijos (animacijos) skyriuje, o jos kūrybinis palikimas laikomas animacijos aukso fondu. Nors aplinkybės vertė menininkę dirbti Rusijoje, ji visą gyvenimą nenutraukė ryšių su Lietuva ir kasmet joje lankydavosi.
Ši paroda – tai unikali galimybė susipažinti su pieštine animacija, jos kūrimu ir procesais. Šia technika animaciniai filmai nebekuriami jau porą dešimtmečių. Septyniose salėse išvysite skirtingus animacinius filmus, jų veikėjus, eskizus, fonus, kadruotes, scenas, kurias sudaro piešti fonai ir veikėjai nupiešti ant plastikinių plėvelių, animatorių vadinamų celiulioidais. Pastarieji yra ypatingai vertingi, nes nors jų kuriama buvo daug – vieną filmo sekundę sudarė iki 30 celiulioidų, – jie vėliau buvo plaunami ir vėl naudojami.
Kaip dailininkė statytoja Brašiškytė debiutavo 1955 m. filme „Užburtas berniukas“ (pagal Selmos Lagerlöf pasaką „Stebuklingosios Nilso kelionės“). 1959 m. sukūrė filmą lietuviška tematika „Gintarinė pilis“. 1961 m. jos statytas filmas „Drakonas“ Indijoje vykusiame tarptautiniame festivalyje buvo apdovanotas aukščiausiu „Sidabrinio lotoso“ prizu, o 1963 m. sukurtas filmas „Tarakonas“ buvo įvertintas „Geriausio metų filmo“ apdovanojimu. Kasmet išleisdama po filmą ar du Brašiškytė sukūrė daugiau negu trisdešimt animacinių filmų: „Norų išsipildymas“ (1957), „Tolimosios salos paslaptis“ (1958), „Mes ieškome juodulio“ (1969), „Pasaka – ne pasaka“ (1970) ir kiti. Gražinai buvo būdingos geriausios animacijos kūrėjo savybės – paprastumas ir lakoniškumas. Kritikai vertino dailininkės savitą spalvinę gamą, režisieriai pastebėdavo lengvą humorą ir jos kuriamas retas, neįtikėtinas situacijas. Brašiškytė mėgo kurti tai, kam vaizdinės medžiagos reikėjo paieškoti muziejuose, parodose, knygose arba realiame gyvenime. Pavyzdžiui, rengdamasi filmui „Tarakonas“, dailininkė ne tik studijavo enciklopediją, bet ir norėjo susipažinti su savo herojumi iš arčiau – Gražinos prašymu pažįstami ėmė nešti jai tarakonus stiklainiuose. Paaiškėjo, kad šių gyvių esama visokių rūšių. Dailininkė vis baiminosi, kad tarakonai nepabėgtų. O kurdama vieną iš šio filmo personažų (Poetą), animatorė kreipėsi į pasakos, pagal kurią buvo kuriamas filmas, autorių, žymų vaikų rašytoją Kornejų Čiukovskį, prašydama jo sutikimo animaciniame filme tapti savo paties prototipu, kuo Čiukovskis labai apsidžiaugė. Šias ir daug kitų istorijų galėsite išgirsti ir pamatyti parodoje, o norinčius sužinoti daugiau mielai kviečiame registruotis į pažintines ekskursijas, moksleivius ir vaikų grupes kviečiame į lobio paieškas orientaciniame edukaciniame užsiėmime „Kova su drakonu“.

27
Gegužė
P A T K Pn Š S
1
2
3
4
5
6
7
8
9
10
11
12
13
14
15
16
17
18
19
20
21
22
23
24
25
26
27
28
29
30
31
×
Gegužė
P A T K Pn Š S
1
2
3
4
5
6
7
8
9
10
11
12
13
14
15
16
17
18
19
20
21
22
23
24
25
26
27
28
29
30
31
SVARBU: LR Vyriausybės informacija dėl atšauktų/nukeltų masinių renginių ! Daugiau.