OKT / Vilniaus miesto teatras: „MONGOLIJA“ (SU GP)
Kodėl žmonės, turintys Dauno sindromą vis dar gyvena tarsi atskiruose „getuose“, juos sutikę sutrinkame, o vaikams liepiame nežiūrėti, nes negalime atsakyti į jų klausimus, kodėl tas žmogus yra „kitoks“? Apie tai – asmeninėmis patirtimis paremtoje Dariaus Gumausko spektaklio premjeroje „Mongolija“.
„Mongolija“ – tai spektaklis apie žmonių su Dauno sindromu gyvenimą mūsų visuomenėje. Spektakliui pasirinkta nestandartinė forma, palaipsniui žiūrovą vedanti iš pasyvaus istorijos stebėtojo, į ,,aktyvų mokinį” ir galiausiai suteikiant platformą žiūrovui įsitraukti į pokalbį. Tiek D. Gumauskas, tiek spektaklyje vaidinantis Andrius Alešiūnas Dauno sindromą pažįsta iš labai arti. Asmeninėmis istorijomis paremtas spektaklis tyrinėja draugystę ir kelia klausimą, ar kitoniškumas gali jai trukdyti?
Visuomenė paprastai nemato tokių žmonių – tai vienas pagrindinių dirgiklių, paskatinusių kelti klausimą „kodėl?“. Kodėl žmonės su Dauno sindromu gyvena atskiruose „getuose“ arba uždaryti butuose nuo vaikystės iki pat senatvės? Kodėl gatvėje sutikę Dauno ar kitą sindromą turintį žmogų dažniausiai sutrinkame, o vaikams liepiame nežiūrėti į juos, nes negalime atsakyti į jų klausimą, kodėl tas žmogus „kažkoks kitoks“?
Pasak menininkų, valstybinė integracija vis dar yra formali. Tikroji integracija prasideda nuo mūsų – sveikųjų gebėjimo bendrauti ir priimti neįgaliuosius kaip įprastą visuomenės dalį.
„Valstybinė neįgaliųjų integracijos strategija numato neįgaliųjų integravimą į visuomenę. Mes manome, kad dažnu atveju tai turėtų būti priešingas procesas, kai sveikieji yra mokomi nebijoti bendrauti, būti empatiškais ir supratingais. Teatras veikia kaip saugi forma, kur neišeinant iš savo socialinio burbulo, sujungiami neįgaliųjų ir spektaklio žiūrovų pasauliai“, – pasakoja spektaklio „Mongolija“ kūrybinė komanda.
