Paskaita „Nusikaltimai ir bausmės XVIII amžiaus Vilniuje“
Spalio 4 dieną 17.30 val. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Valstybingumo erdvėje vyks paskaita „Nusikaltimai ir bausmės XVIII amžiaus Vilniuje“. Būtina registracija https://forms.gle/r6ACXkzTcoHk6SsG9.
Viena iš svarbiausių komfortiško gyvenimo sąlygų šiandienos žmogui – jo asmeninis saugumas. Tačiau nusikalstamumo problema išlieka aktuali per epochas. Ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikais, nepaisant griežtų įstatymų, numatomų ir taikomų bausmių, jos gyventojai nuolat kentėdavo nuo smurtautojų, vagių, sukčių ir kitų įstatymų pažeidėjų.Nesaugu dėl savo gyvybės, sveikatos ir turto būdavo miestuose, kaimuose, miškuose, keliuose, ant tiltų ar keltų. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sostinėje Vilniuje XVIII amžiuje nusikaltimų taip pat būdavo gausu, apie tai liudija daugelis išlikusių teismų knygų.
Mūsų laikus pasiekusiose bylose pasakojama, kad Vilniuje nusikalsdavo, smurtaudavo ir nukentėdavo nuo smurto katalikai ir protestantai, tautinių ir religinių mažumų atstovai (žydai, totoriai), vyrai ir moterys, sutuoktiniai ir giminaičiai. Atsakovai ar ieškovai būdavo įvairių luomų žmonės: bajorai, dvasininkai, miestiečiai, į miestą dėl tam tikrų priežasčių atvykę valstiečiai, kiti neaiškių luomų žmonės, netgi valkatos. Apkaltintieji ir nuteistieji dažnai būdavo griežtai baudžiami, tačiau neretai pareigūnai paleisdavo iš kalėjimų netgi pavojingus nusikaltėlius.
Ką rašė Lietuvos Statutas apie nusikaltimus ir bausmes? Kurie nusikaltimai dažniausiai fiksuojami bylose? Kokios buvo statistinės tendencijos? Koks buvo nusikaltimų smurto laipsnis? Kokios buvo smurtinių nusikaltimų erdvės Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sostinėje? Kokia buvo smurto šeimoje specifika? Kas rūpinosi Vilniaus gyventojų saugumu, kokios policinės struktūros egzistavo ir kaip jos veikė? Kur ir kam buvo vykdomos bausmės Vilniuje, kokių jų pasitaikydavo, kuo skirdavosi šios bausmės kilmingiesiems ir neprivilegijuotiesiems? Ar galima buvo išsisukti iš įkalinimo ar mirties bausmės? Ar galima pajusti Apšvietos idėjų įtaką to meto teismo sistemoje? Atsakymai į šiuos ir kitus klausimus – doc. Domininko Burbos paskaitoje.
Paskaitos autorius D. Burba yra istorikas, Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos docentas. Jis gavęs Lietuvos kultūros tarybos kultūros ir meno kūrėjo individualią stipendiją rengti ekskursijų ir edukacinių renginių ciklą „Vilnius ir jo apylinkės epochų sandūroje: pasakojimai ir asmenybės XVIII–XX a. pradžioje“.
SVARBU! Nuo rugsėjo 13 d. Nacionalinės bibliotekos renginiuose galima dalyvauti tik turint galimybių pasą. Laikantis saugumo reikalavimų, dalyviai įleidžiami ne anksčiau nei likus 15 min. iki renginio. Lankytojai, turintys ūmių viršutinių kvėpavimo takų ligų požymių, į renginį neįleidžiami. Dalyviams rekomenduojama dėvėti apsaugines (medicinines) veido kaukes arba respiratorius, laikytis saugaus atstumo, naudotis rankų dezinfekcijos priemonėmis. Norintieji dalyvauti renginyje turi registruotis. Atsiprašome už nepatogumus.
