Performatyvus įvykis „Analizuojant žvėrį“
Idėjos autoriai: Paulius Markevičius ir Barbora Šulniūtė
Šviesų dailininkas: Vaclovas Grinius
Prodiuserė: Rusnė Kregždaitė
Premjera: 2019
Performatyvus įvykis “Analizuojant žvėrį”- naujausias dviejų menininkų, Pauliaus Markevičiaus ir Barboros Šulniūtės, kolaboracijos kūrinys. Pasirodymas sukurtas remiantis kelionių aplink Lietuvą dokumentinėmis inspiracijomis, analizuojant žvėrį, jo aplinką ir prigimtinį ritualo poreikį. Kūrėjai aplankė Lietuvos gyvenvietes, patyrusias didžiausius demografinius pokyčius per pastaruosius 10 metų. Stebėjo, kokie “žvėrys” gyvena tose vietovėse. Taip pat, leidosi ieškoti ir tikrų žvėrių Lietuvos Nacionaliniuose parkuose. Kūrėjams buvo svarbu, kokie žvėrys ten gyvena, kaip keičiasi jų prisitaikymo ypatybės išlikti, kieno gyvenamos teritorijos, ar ištisos rūšys – nyksta.
Šis įvykis – tai tarpinė erdvė tarp spektaklio ir instaliacijos, kuomet, riba tarp stebinčiojo ir dalyvaujančio asimiliuosis ir išnyks, susiliedama bendrame erdvės laike, tarsi sulaužydama įprastus fizikos dėsnius. Kūrinio procese laiko linijinė tėkmė neegzistuoja. Tai – ritualui būdingas pojūtis, kuomet susikoncetruojama į tikslą, veiksmą, būseną, o visa kita skrieja aplink, tarsi būnant viesulo centre, kur sklando visiška ramybė, tačiau aplink – žemė maišosi su dangumi, objektais, daiktais, augalais, žmonėmis, gyvūnais….
Darbas yra skirtas atkreipti dėmesį į tokią būseną ir paties ritualo prigimtinį poreikį žmogui. Žinoma, savo atvirumu erdvė gali išprovokuoti visai kitokius jausmus, kitokius ritualus, kiekvienam žiūrovui, tad džiaugsimės, jei tokių skirtingų ir individualių požiūrių, patirčių šis kuriamas įvykis suteiks. Ką vadiname žvėriškumu? Ar žmogus yra žvėris? Bet kokiu atveju, žmogų veda jausmas, alkis, troškimas, noras, siekis – žvėris.
