Pokalbis „Žolinės atlaidų šventimo tradicija Krekenavoje“

Artėjant Žolinei kviečiame susipažinti su ilgametėmis šios šventės tradicijomis Krekenavoje, kurias pristatys teologijos mokslų daktaras kun. Gediminas Jankūnas – Krekenavos bazilikos rektorius, Švč. M. Marijos Ėmimo į dangų parapijos klebonas, Vadaktėlių bei Upytės parapijų administratorius. Pokalbyje taip pat dalyvaus Upytės tradicinių amatų centro vadovė Aušra Sidorovienė, atsakinga už Nacionalinio kultūros paveldo sąvado formavimą Panevėžio raj. savivaldybėje.

___

Žolinė – tai diena, kuomet tradiciškai buvo švenčiama visuotinė augmenijos branda ir dėkota už naują derlių. Per Žolinę ūkininkai ruošdavo vaišes, žmonės lankydavosi svečiuose vieni pas kitus. Įsigalėjus krikščionybei, Žolinė buvo sutapatinta su religine švente – Švč. Mergelės Marijos dangun Ėmimo diena, minima visame katalikiškame pasaulyje. Šventės sakralumą, svarbą ir ilgametės tradicijos tęstinumą Aukštaitijos regione atspindi Didieji Krekenavos Žolinės atlaidai, kurie šiame krašte žinomi nuo XV a. pab. (jiems suteiktas Popiežiaus bulė). Mažosios bazilikos vardą turinčioje Krekenavos bažnyčioje ir jos prieigose atlaidai vyksta kasmet 8 dienas (rugpjūčio 14–21 d.) ir juos aplanko tūkstančiai žmonių ne tik iš Aukštaitijos regiono, bet ir visos Lietuvos, taip pat piligrimai iš užsienio. Tikinčiuosius čia traukia didelę istorinę ir meninę vertę turintis stebuklingasis Dievo Motinos su Vaikeliu paveikslas.

Pirmasis konkretus ir pakankamai išsamus Krekenavos Žolinės aprašas randamas kun. Juozo Stakausko 1911 m. dienoraštyje. Ten pažymėta, jog į Krekenavos atlaidus gausūs tikinčiųjų būriai nešdavęsi žolynų puokštes, kurių grožiui prilygdavę nebent Vilniaus verbos. 

Krekenavos bendruomenei taip pat yra žinoma mitologų ir etnologų nuomonė, jog tradicija pasidžiaugti naujo derliaus vaisiais, padėkoti už jį ir pasidalinti yra atsiradusi kartu su žemdirbyste, o pagarba žolynams gali siekti netgi seniausius proistorinius laikus. Žolinė, kaip brandos ir gamtos turtų pagarbinimo šventė, minima jau labai seniai, ir ji švęsta gerokai iki mūsų krikšto. Tikėtina, jog tai, kas buvo bendra baltiškajai kultūrai įvairiose Lietuvos gentyse, turėjo būti praktikuojama ir šiame krašte.

___

Pokalbis bus tiesiogiai transliuojamas rugpjūčio 10 d. 17 val. Vilniaus etninės kultūros centro Facebook puslapyje: https://www.facebook.com/events/1518549241857110.