Virtualus pokalbis su dr. Simonu Jazavita „TREMTIS: kitokia kalėjimo forma, kurios ištakos Antikoje“
Birželio 15 d., antradienį, 17 val. Klaipėdos miesto savivaldybės Imanuelio Kanto viešoji biblioteka, minėdama Gedulo ir vilties dieną, kviečia į virtualų pokalbį su Kauno miesto muziejaus ir Vytauto Didžiojo universiteto istoriku, humanitarinių mokslų daktaru Simonu Jazavita.
Transliacija vyks bibliotekos @kmsvb feisbuko paskyroje.
Tremtis, žmogaus prievartinis iškėlimas iš savo gimtųjų namų, savo kultūros, atskyrimas nuo jo šaknų – žiauri bausmė, kurios šaknys slypi dar Antikiniame pasaulyje. Jau Biblijoje aprašyta VIII a. pr. Kr. Asirijos karalių vykdyti žydų trėmimai. Dar stipriau trėmimus naudojo bene pirmoji pasaulyje modernios imperijos bruožus turėjusi Persijos valstybė. Moderniaisiais laikais ši praktika buvo sėkmingai naudota – Britų imperija taip tvarkėsi savo kolonijose. Tačiau ypač šią tradiciją išpuoselėjo didžiausia žemyninė imperija – Rusijos, ką pirmieji lietuviai patyrė dar 1655 m. įvykusio vadinamojo „Tvano“ metu, o ypač po didžiųjų XIX a. sukilimų. Tačiau didžiausią žiaurumą trėmimo mąstai išvystė Rusijoje įsigalėjus komunizmo ideologijai, kuri sukūrė totalitarinę Sovietų Sąjungos valstybę. Būtent tradicinis imperinis ir modernus ideologinis bruožai lėmė, kad šioje valstybėje gyventojų trėmimai įgavo tokius žiaurius bruožus. 1940 m. sovietų okupuotos Lietuvos gyventojai, visu smarkumu tai patyrė 1941 m. birželio 14 d., kai tūkstančiai Lietuvos piliečių buvo išvežti į tolimus, žmogui gyventi visai netinkamus Sibiro pakraščius, dažnai net ardant šeimas, nuo žmonų ir vaikų prievarta atskiriant vyrus ir tėvus. Tai komunistinio genocido prieš ištisas tautas forma, nuo kurios nukentėjo ir lietuvių tauta.
Atmindami šiuos tragiškus įvykius, paliesime įvairius tremties aspektus, renginio svečias išsamiau pristatys, kurie Lietuvos gyventojai ir kodėl pirmiausiai tapo sovietinių trėmimų aukomis.
