Jurgio Karnavičiaus kvartetų kompaktinės plokštelės pristatymas

Atlikėjai:
VALSTYBINIS VILNIAUS KVARTETAS 
DALIA KUZNECOVAITĖ (I smuikas)
ARTŪRAS ŠILALĖ (II smuikas)
KRISTINA ANUSEVIČIŪTĖ (altas)
DEIVIDAS DUMČIUS (violončelė)

Programa

JURGIS KARNAVIČIUS – Styginių kvartetai: Nr. 1 g-moll, op. 1; Nr. 2 d-moll, op. 6

Neseniai Valstybinis Vilniaus kvartetas žymiausios Suomijos klasikinės ir šiuolaikinės muzikos įrašų leidyklos „Ondine“ užsakymu įrašė visus keturis lietuvių muzikos klasiko Jurgio Karnavičiaus styginių kvartetus. Kompaktinė plokštelė, kurioje įrašyti du pirmieji kvartetai, jau išvydo dienos šviesą.

J. Karnavičius (1884–1941) daugiausiai žinomas kaip sceninių kūrinių – operų „Gražina“ ir „Radvila Perkūnas“, išgarsinusių kompozitoriaus vardą tėvynėje – autorius, todėl jo instrumentiniai kūriniai yra ganėtinai nemenkas atradimas klausytojams. Styginių kvartetus kompozitorius sukūrė 1913–1925 m., pirmuose dviejuose jaučiami vėlyvojo romantizmo atgarsiai, o trečiajame ir ketvirtajame sustiprėja modernizmo įtaka, faktūra tampa tirštesnė.

Kvartetą Nr. 1 g-moll J. Karnavičius sukūrė 1913 m. Peterburge, tik baigęs studijas. Premjera įvyko 1916 m. nedalyvaujant autoriui – jis buvo karo fronte. Tai – klasicistiškai skaidrus, tipiškos žanrui 4 dalių struktūros kūrinys. Kvartetas Nr. 2 d-moll buvo sukurtas 1917 m. karo nelaisvėje. Manoma, kad šis opusas pirmą kartą buvo atliktas kompozitoriui grįžus į Peterburgą viename iš vakarų-susitikimų, kuriuos rengė Šiuolaikinės rusų muzikos propagandos draugija. Kūrinys galėjo būti atliktas ir anksčiau, stovykloje Jozefštate, kur nenuilstantis Karnavičius buvo subūręs styginių kvartetą ir pats jame griežė altu. Šiame opuse, labiau nei I kvartete, atsiskleidžia „sidabro amžiaus“ pasaulėjautos atgarsiai: atsiranda daugiau intonacinių prasminių „planų“, harmoninių muzikos vingrybių, suteikiančių skambesiui ypatingo rafinuotumo.

Kompozitoriaus J. Karnavičiaus, beje, garsios muzikų šeimos pradininko, gyvenimas prabėgo Rusijoje ir Lietuvoje, ir abu kraštai vienodai svarbūs jo kūrybiniame kelyje. Rusijoje jis susiformavo kaip kompozitorius, tuo laikotarpiu sukurti kūriniai dažnai skambėjo koncertų salėse ir buvo palankiai vertinami. Čia jis buvo žinomas kaip pedagogas, ilgai dėstęs Peterburgo konservatorijoje. Lietuvoje J. Karnavičius parašė reikšmingiausius kūrinius, pelniusius jam lietuvių kompozitoriaus vardą. Daug metų jis dėstė Kauno konservatorijoje, ugdė Lietuvos muzikus.