Didžioji MO muziejaus paroda „Sunkus amžius. Szapocznikow – Wajda – Wróblewski“
Kviečiame į didžiąją MO muziejaus parodą „Sunkus amžius. Szapocznikow – Wajda – Wróblewski“. Tai yra kol kas didžiausias ir ambicingiausias MO muziejaus projektas, įtraukiantis 25 tarptautinius muziejus, galerijas ir privačias kolekcijas. Apie 120 kūrinių į šią parodą keliavo net iš 5 valstybių.
Paroda veiks iki liepos 18 d.
Paroda pristato trijų garsių pasaulio menininkų, reikšmingiausių Lenkijos pokario kūrėjų – kino režisieriaus Andrzejaus Wajdos (1926–2016), skulptorės Alinos Szapocznikow (1926–1973) ir tapytojo Andrzejaus Wróblewskio (1927–1957) kūrybą. Visi šie menininkai gimė panašiu metu, anksti neteko tėvų ir tapo karo nusikaltimų liudininkais bei dalyviais. Šie įvykiai ir trauminės patirtys paliko ypatingą žymę jų gyvenime ir kūryboje. Parodos kuratorė, legenda tapusi lenkų menotyrininkė Anda Rottenberg parodoje atskleidžia, kaip tie patys simboliai ir metaforos atsikartoja šių trijų menininkų kūryboje – tapyboje, kine, skulptūroje.
Paroda taip pat žymi istorinę akimirką – į Vilnių sugrįžta čia gimęs ir augęs tapytojas Andrzej Wróblewski. Šio dailininko ryšys su Vilniumi ir jo reikšmė XX a. antrosios pusės Lenkijos menui tapo pagrindine priežastimi surengti šią parodą MO muziejuje.
Parodos pavadinimas „Sunkus amžius“ pasiskolintas iš Alinos Szapocznikow 1956 m. skulptūros, įvaizdinančios paauglės figūrą. „Sunkus amžius“ tampa nuoroda tiek į sunkų ir tragišką istorinį laiką, tiek į vieną svarbiausių ir sudėtingiausių žmogaus brendimo laikotarpių – paauglystę.
Paroda įgyvendinama kaip parodos „Paauglystės perspektyva. Szapocznikow –– Wróblewski – Wajda“ variacija, kuri vyko 2018 m. vasarą Silezijos muziejuje, Katovicuose.
APIE PARODOJE PRISTATOMUS MENININKUS:
Alina Szapocznikow – lenkų skulptorė, išgyvenusi Holokaustą. Ji radikaliai permąstė skulptūrą – kūryboje pasitelkė poliuretaną, poliesterį, skirtingas hibridines medžiagas. Kūryboje ji apmąstė mirties, ligos, laikinumo, moters tapatybės temas, jas perteikdama savo kūno dalių liejiniais, virstančiais įvairiais buitiniais objektais (lempomis, peleninėmis, pagalvėmis ir kt.). Menininkė žavėjosi siurrealizmo, naujojo realizmo ir popmeno idėjomis. Szapocznikow kūryba pristatyta MoMA muziejuje (Niujorkas), WIELS šiuolaikinio meno centre (Briuselis), Pompidou centre (Paryžius) ir kt.
Andrzej Wróblewski gimė ir augo Vilniuje, žymios dailininkės Krystynos Wróblewskos ir Stepono Batoro universiteto profesoriaus Bronisławo Wróblewskio šeimoje. Andrzej Wróblewski laikomas vienu ryškiausiu Lenkijos pokario menininku. Dailininkas kūryboje pateikė išskirtinį požiūrį į karo, mirties, istorinę atminties tematiką. Didelę įtaką jo kūrybai padarė siurrealizmas, abstrakčioji dailė.
Andrzej Wajda yra vienas ryškiausių kino režisierių pasaulyje, žinomas kaip filmų „Kanalas“ (1957), „Pelenai ir deimantas“ (1958) ir „Katynė“ (2007) autorius. Sudėtinga Lenkijos istorinė tematika, karo siaubas, ideologinė priespauda ir žmogaus moralinis apsisprendimas – pagrindinės jo filmų temos. Wajdos filmai yra pelnę „Auksinę palmės šakelę“, Berlyno kino festivalio „Auksinį lokį“ ir daugelį kitų apdovanojimų, už visą savo kūrybą režisierius yra gavęs Europos kino akademijos apdovanojimą bei „Oskarą“ už viso gyvenimo pasiekimus.
