Algirdo Šiekštelės tapybos ir karikatūrų paroda, 90-mečiui paminėti
Algirdas Šiekštelė - buvau laisvas...
Savo darbus pasirašinėjo ir kolegų, draugų (chebros) tarpe buvo šaukiamas Šiekšta. Tapė „į stalčių”. Reti bandymai prasiplėšti į viešumą paprastai patirdavo fiasko. LTSR meno komisijos, salonams pateiktose drobėse neaptikdavo direktyvinių atributų. Siekdamas suderinti įkyrius pašaukimo skatulius su banaliais šeimos išlaikymo poreikiais, pasak jo paties, „pasidairęs į visas puses, nupiešiau pirmą karikatūrą ir nunešiau į „Šluotos“ redakciją”, kur nelauktai ir „įklimpo”... Karikatūristo amplua tapo žinomas visai Lietuvai, nors vakarus leido su teptuku prie drobės. Taip užsiskliaudė užburtas ratas- dėl neformato „neprasimušęs” meno komisijų epochoje, kitaip kaip nekarikatūristas nebuvo atpažintas ir senųjų atgimusios Respublikos ekspertų. Taigi, ši paroda daugeliui bus susitikimas su nauju dailininku, tiesiog su naujais tapybos darbais. Tie, kas jį pažinojo, į darbus turės progos pažvelgti kitaip- laikas nenumaldomai keičia formatus, žmogaus saviraiškos rėmai labai išplatėjo. Šiuo atveju nekintamu dėmeniu palieka drobės, - jos lieka tokiomis, kokias jas prieš daugel metų sukūrė tapytojas Algirdas Šiekštelė, tačiau mes į jas žvelgsime jau kitaip, dažnai net nesusivokę, kaip tie patys “daugel” metų pakeitė mus pačius- praplėtė horizontus, išlaisvino pasaulio suvokimo jusles.
Laisvės pojūtis regimas ne tik ikonografiniame lygmenyje, bet ir plastikos suvokime. Autoriaus nekausto jokie tapybos kanonai ar tariamai nesugriaunami reikalavimai. Visų pirma, tapytojas yra visiškai laisvas tepdamas patį dažą. Regis, pats aliejinių sluoksnių tepimas ir laistymas, faktūrų sušiaušimas, o kitur atskiruose ploteliuose priešinga - jų užlyginimas ir išglostymas, buvo tai, ko ir siekė kūrėjas (o visi pasakojimai atsirado, susiformavo savaime - tuo būtų aiškinta ir savita, specifinė, imanentinė jų logika). Antra, autorius yra laisvas spalvinio mąstymo prasme. Jis naudoja visą spalvų paletę - nuo juodų ir pilkų tonų, nuo sunkaus tapybinio „purvelio“ iki brangakmeniško spindesio, ryškumo, tyrumo (smaragdų, rubinų, safyrų) spalvų. A. Šiekštelės tapybos darbai yra ryškiaspalviai sapnai ir vizijos, gyvenantys įdomius, turtingus ir nuolat kintančius gyvenimus.
