Velnias gamtoje
Parodoje pristatomi menininkės Serenos Pečiūnaitytės darbai, įkvėpti dailininko Antano Žmuidzinavičiaus surinktos velnių kolekcijos, paties velnio įvaizdžio lietuvių mitologijoje ir tautosakoje.
Serenos grafika – aukšto meninio lygio bei dominuojanti technika šios dailininkės kūryboje. Jos kuriamus (arba Serenos fantazijos dėka gimstančius) vaizdinius galima susieti ir su lietuvių tautiniu folkloru, mūsų senaisiais mitais ir sakmėmis. Nes vėlgi, čia net ir velnias – tai ne vien tik blogio įsikūnijimas…
Spėjama, kad velnias buvo vienas iš svarbiausių senovės lietuvių dievų: kad jis globojo mirusiuosius ir gyvulius, kad reprezentavo maginį, sakralinį suverenumą, kad buvo įsivaizduojamas vaisingumo, turto dievu etc.
Apie velnio vaizdinį (vienaip ar kitaip) užsimenama ir daugelyje kitų darbų, skirtų lietuvių mitologijai ir tautosakai aptarti, be to, šį personažą sutiksime ir mūsų mitologinėse arba etiologinėse sakmėse, ir padavimuose, ir pasakose apie kvailą velnią ar kt. Be to, ir žymus mūsų tapybos klasikas Kazimieras Žoromskis – savo hegzametru parašytoje poemoje „Lato sakmės“, sukurtoje remiantis lietuvių mitologijos fragmentais bei Lietuvos istorija, – irgi daug šneka apie velnią, lygiai kaip ir apie velniukus bei velniukes: „Tabakas kvepia rūkau pypkelę kiškis kepa, taip ir rūkom mudu pamainom su velniu…“
Todėl yra tiesiog puiku, kad taip pat ir naujausiuose Serenos grafikos lakštuose, kaip tik toks velnias yra tarp kitų mūsų senųjų mitų personažų.
Sereną Pečiūnaitytę, gimusią 1976 m., vis dar tiktų vadinti jaunesniosios kartos menininke. Kūryba jai – tai tarsi sąmoningai pasirinktas egzistencijos šiame pasaulyje būdas. Ji tuo verčiasi ir tuo kvėpuoja.
Kviečiame su menininke ir jos kūriniais susipažinti virtualiai https://www.youtube.com/watch?v=4xKT22WMruY
Kuratorius: Gintaras Kušlys
Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba
