Aukos - agresoriaus spąstai. Kaip gyventi savo gyvenimą ir įsileisti naujus dalykus?
Aukos ir agresoriaus tema aktuali visais laikais – šie vaidmenys gali būti išgyvenami šeimoje, santykyje su tėvais, su sutuoktiniu, vaikais, esame patyrę mokykloje, darbe. Tai dažnas psichologinis santykių modelis, įkvėptas baimės ir sutrikusios savivertės jausmo. Tai santykių spąstai, nes aukos ir agresoriaus vaidmenys dažnai yra subtiliai užmaskuoti. Iš šių spąstų gali pavykti išeiti, jei pajėgtume gyventi kaip išties laisvi žmonės – jei nereiktų įrodinėti, kad esame išskirtiniai, jei nebijotume būti atstumti, jei nesipuikuotume savo galia ir žiniomis, jei nereikėtų menkinti savęs ir pataikauti kitam dėl savo poreikių patenkinimo. Kiek, išties, mylime save ir savo gyvenimą? Kiek turime noro veikti išvien, o ne vienas priešais kitą? Aptariamas temas lydės trys bazinės temos: kaip susigrąžinti kūrybiškumą ir atstatyti žmogiškąjį ryšį, kaip susigrąžinti pasitenkinimo jausmą ir gyventi savo gyvenimą savirealizuojantis.
- Aukos ir agresoriaus dinamika pasakose. Kada kyla pavojus tapti auka? Ar įmanoma siekti karjeros ir gyventi savo gyvenimą be „skeletų spintoje?“
- Agresija padeda apginti ribas ir pasirūpinti savimi? Užsislėpęs užpuolikas. Agresoriaus ir užuomaršos kolizija.
- Pyktis ir baimė. „Nirštu, kad man reikia kito žmogaus!“ – savikritika, prarastas savarankiškumas ir aiškus suvokimas kas yra kas.
- Išsigelbėjimas. Kur mes bėgame?
