S. Maslauskaitės-Mažylienės paroda „Eremas“
Eremitas, eremas – tai žodžiai, kilę iš graikiško žodžio erēmía, reiškiančio dykumą. Egipto dykumoje ir užgimė vienuolinė, anachoretinė tradicija, kurią pradėjo šv. Antanas (Jonas Krikštytojas parodė pavyzdį). Kiek vėliau, Sirijoje, atsirado pirmosios eremitų bendruomenės, kurios jau turėjo tam tikrą bendro gyvenimo ritmą – koinobijos. Rytų bažnyčioje anachoretinė (atsiskyrėliška) bei koinobijos vienuolystės formos ir liko tokios, iš esmės nepakitusios iki pat šių dienų (akylai saugomos, tarkim, Atono kalne). Tuo tarpu Vakaruose vienuolinė tradicija išsiskaidė į daugybę skirtingų vienuolinių ordinų, kurių kiekvienas turi ne tik savitas regulas, abitus ir ritualus, bet ir suteikia galimybę pasirinkti vienuolinio gyvenimo formą visiems, kurie tik pajuto savyje tokį pašaukimą: nuo kontempliatyvių ir uždarų kamaldulių, iki karingų tamplierių ar moksliukų jėzuitų. Vienuolinis gyvenimas iš tiesų yra labai įvairialypis ir daugiaspalvis, vis dėlto, trys pagrindiniai vienuolinio pašaukimo įžadai turbūt yra būdingi visiems: paklusnumo, neturto ir celibato. Tai yra trys įžadai, kurie it stulpai saugo vienuolį nuo pagrindinų demoniškų gundymų puikybės, godumo ir nesankcionuoto seksualumo aistromis.
Ši paroda galerijoje Kunstkamera yra būtent apie vienuolinio gyvenimo įvairovę. Panašu, kad autorę domina ne tiek vienuolinį gyvenimą organizuojantys ordinai ar išorinės hierarchinės struktūros, kiek pats vienuolinio gyvenimo turinys, kasdienė veiksmų grandinė: malda, atgaila, rekolecijos, smilkymas, meditacijos, piligrimystė, budėjimas, ekstazė… Daugybė veiksmų, kuriuos diena iš dienos atlieka vienuoliai, išsižadėję visko, kas pasauliečiui atrodo nepamainoma.
