Gedulingos Šv. Mišios už mirusiuosius
Dalyvauja:
Giedotojų grupė „De profundis“
Programa:
Kun. G. Šukio „Lietuviškos gedulinės mišios“ ir giesmės
Įėjimas laisvas
Sužavėtas Šventųjų Mišių kilnumo bei sakralinės muzikos grožio, Gediminas Šukys 1941 m. nedvejodamas pasirinko seminaristo kelią, o muziką – kaip Viešpaties šlovinimo ir dėkojimo Jam būdą. 1946 m. buvo įšventintas kunigu.
Aštuonerius metus studijavęs harmoniją (dėst. A. Belzaras, A. Virbickas, A. Daunoras) ir kitas muzikines disciplinas, kaip muzikos kūrėjas ir kunigas konsultavo bažnyčių vargonininkus, būrė chorus ir jiems dirigavo. Sukūrė daugiau kaip 200 liturginių giesmių, mišių ir kitų sakraliosios muzikos kūrinių. Savo kūrybą pasirašydavo „Akmenėlio“ slapyvardžiu.
2002 m. muzikologas Rolandas Aidukas apie kun. G. Šukio kūrybą rašė, jog nors ji ir nesanti novatoriška ar moderni, bet atitinka religinės muzikos dvasią ir dažnai pranoksta lituginės muzikos reikalavimus. Jo muzika esanti kukli ir paprasta, lyriška ir melodinga ir tartum įkūnija pamatinius krikščioniškuosius idealus – asketiškumą, nuolankumą, ramybę.
Kun. G. Šukio „Lietuviškos gedulinės mišios“ yra skirtos išreikšti pagarbą visiems mirusiesiems, minorinės muzikos gaida, per amžius nekintančiais tekstais prabyla apie viltingą ilgesį, įgalina iš naujo apmąstyti žemiškosios būties laikinumą, žmogaus prigimties trapumą, o kartu – jo egzistencijos prasmę ir sielos nemarumą.
