Dvigubas rečitalis
Koncertas atkeltas iš 2020 m. gruodžio 9 d., turimi bilietai lieka galioti.
Atlikėjai:
PETRAS GENIUŠAS (fortepijonas)
DANIEL CIOBANU (fortepijonas)
Programa:
MAURICE RAVEL
La Valse (autoriaus versija dviem fortepijonams)
Siuita Nr. 2 iš muzikos baletui „Dafnis ir Chlojė“ (dviem fortepijonams aranžavo Viačeslavas Griaznovas);
SAMUEL BARBER – „Excursions“, op. 20
George GERSHWIN - „Rhapsody in Blue“ („Žydroji rapsodija“) dviem fortepijonams
Solo ir dviem fortepijonais muzikuoja du iškilūs, plačiai ir už savo šalies ribų žinomi pianistai: ryški Lietuvos scenų žvaigždė, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos bei Škotijos Karališkosios akademijos profesorius, Nacionalinės premijos laureatas Petras Geniušas ir buvęs jo studentas, rumunų virtuozas Danielis Ciobanu. Prestižiniame Arthuro Rubinsteino konkurse Tel Avive jis pelnė sidabro medalį ir publikos prizą, grojo „Carnegie Hall“, „Elbphilharmonie“ Hamburge, „Gewandhaus“ Leipcige, „Konzerthaus“ Berlyne, Enescu festivalyje Buchareste, rengė koncertinius turus Japonijoje, Kinijoje, Taivane, Pietų Afrikoje, Brazilijoje. „Danielis Ciobanu yra pats žymiausias iš mano buvusių mokinių, – pasakoja P. Geniušas. – Mes kartu su juo jau grojome jo vadovaujamame festivalyje, vykstančiame jo gimtajame mieste Rumunijoje. Šioje programoje norime atlikti kažką techniškai ypač sunkaus, todėl pasirinkome Maurice’o Ravelio Siuitą Nr. 2 iš muzikos baletui „Dafnis ir Chlojė“, aranžuotą fortepijoniniam duetui. O kitą to paties autoriaus kūrinį – populiarųjį „Valsą“ – abu esame groję solo, o dabar atliksime kaip duetas“, – prieš analogišką koncertą Klaipėdos koncertų salėje sako P. Geniušas. Savo solinei programos daliai profesorius pasirinko ne ką mažiau intriguojančius amerikiečių autorių – įžymiojo dabarties minimalisto Philipo Glasso ir XX a. II pusės kūrėjo Samuelio Barberio – kūrinius. Taip pat neliks nepaminėtos ir visame pasaulyje šiemet švenčiamos Ludwigo van Beethoveno 250-osios gimimo metinės. P. Geniušas skambins jo Sonatą fortepijonui Nr. 28 A-dur, op. 101, – sudėtingą vėlyvojo periodo opusą, kuriame L. van Beethovenas pakyla į naujas rafinuotumo ir išradingumo aukštumas, naudodamas kur kas sudėtingesnes formas ir polifonines tekstūras. Kūrinį autorius net siūlęs pavadinti „Sunkiai grojama Sonata A-dur“.
