Tarptautinė paroda „Karališkieji tekstilės dirbiniai iš taikaus drakono šalies – Butano Karalystės“

2019 m. spalio 25 – gruodžio 22 d.
Valdovų rūmų muziejus

Valdovų rūmų muziejus kartu su Butano tekstilės muziejumi pristato tarptautinę parodą „Karališkieji tekstilės dirbiniai iš taikaus drakono šalies – Butano Karalystės“.

Parodoje supažindinama su unikaliu Butano tekstilės menu ir jo tradicijomis. Pristatomi keturi ypatingi eksponatai iš nuolatinės Butano tekstilės muziejaus kolekcijos:

• Drakono karūna – „Uzham“, priklausanti Jo Didenybei ketvirtajam Butano karaliui Drukgyal Zhipa Jigme Singye Wangchucko; XIX a. pabaiga

• Karališkasis drabužis – „Namzha Gho“, priklausantis Jo Didenybei ketvirtajam Butano karaliui Druk Gyalpo Jigme Singye Wangchuckui; XX a. pabaiga

• Karališkieji batai – „Zhab Iham“, priklausantys Jo Didenybei Butano karaliui Druk Gyalpo Jigme Khesar Namgyal Wangchuckui; XXI a. pradžia

• Karališkasis moterims skirtas apdaras – „Namzha Kira“, priklausantis Jos Didenybei karalienei motinai Gyalyum Sangay Choden Wangchuck; XX a. pabaiga

Gyvasis kultūros paveldas

Audimas – neatsiejamas nuo kasdienio Butano gyvenimo. Audėjai, įkvėpimo semdamiesi iš įprastos, juos supančios aplinkos, įamžina tuos kasdienybės įvaizdžius prašmatniuose audiniuose, sykiu įausdami ir savą gamtos, religijos, gyvenimo sampratą. Kiekvienas tekstilės gaminys perteikia tam tikrą audėjo gyvenimo epizodą. „Thagzo“, arba audimas, – vienas iš trylikos tradicinių amatų, sykiu vadinamų „Zorig-chu-sum“. Šis amatas yra plačiai paplitęs ir vertinamas kaip reikšminga Butano materialinio paveldo dalis. Audimas iš tradicinio, vien žemdirbių namų ūkiuose paplitusio amato ilgainiui tapo viena svarbiausių meno išraiškos formų Butane.

Tautiniai kostiumai paplito Butano dvasinio lyderio ir valstybės įkūrėjo Didžiojo Zhabdrungo Ngawango Namgyelo (1594–1651) laikais. Iš rankomis išaustų audinių sukerpami ir siuvami vyriški – „gho“ ir moteriški – „kira“ apdarai. Speciali apranga turėjo suteikti butaniečiams išskirtinumo. Ilgainiui ji tapo neatsiejamu tautos simboliu. Pinti tekstilės dirbiniai taip pat buvo naudojami įvairioms buitinėms ir apeiginėms reikmėms, be jų kasdien neišsiversdavo tiek paprasti gyventojai, tiek aukštuomenės atstovai ir dvasininkai. Audiniai taip pat buvo naudojami kaip valiuta derantis ir mokant mokesčius.

Butano audėjai yra įsikūrę skirtinguose agroekologiniuose regionuose, tekstilės dirbiniams naudoja vietinės gamybos pluoštą ir dažus. Brokpų ir lajapų etninės grupės gyvena aukštutinėse šiaurės rytų ir šiaurinės Butano dalies slėnyje, besiribojančiame su Tibetu bei Indijos valstija Arunačal Pradešu. Šie klajokliai jakų augintojai regioniniams tautiniams kostiumams siūti naudoja audinius, austus iš siūlų, kuriuos suverpia iš švelnios gyvulių pavilnės; iš apdirbtų šiurkščių ir stiprių viršutinio kailio plaukų gamina klajokliškam gyvenimo būdui pritaikytus tekstilės dirbinius – palapines, krepšius, maišus.

Išsamiau apie parodą: http://bit.ly/33KhsxK

Paroda rengiama pažymint Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos organizuotą tarptautinę konferenciją „Posūkis į Aziją – iššūkiai ir galimybės“.

Parodą globoja
Pirmoji ponia Diana NAUSĖDIENĖ
Jos Didenybė Butano karalienė motina Gyalyum Sangay Choden WANGCHUCK