„HOTEL UNIVERSALIS“, I. Bručkutė
Dviejų dalių spektaklis
Režisierius Augustas Gornatkevičius
Kostiumų dailininkė Simona Davlidovičiūtė
Scenografė Elžbieta Kvašytė
Kompozitorius Jokūbas Tulaba
Videomenininkas Marius Rimkus
Šviesų dailininkas Julius Kuršis
Spektaklio trukmė 2 val. 30 min.
Premjera – 2019 m. vasario 22–23 d.
Vaidina: Arnas Danusas, Skomantas Duoplys, Karolis Kasperavičius, Albinas Kėleris, Ligita Kondrotaitė, Justina Nemanytė, Emilis Pavilionis, Jolita Skukauskaitė.
Dramaturgės Indrės Bručkutės pjesės ir spektaklio „Hotel Universalis“ pagrindas – antikinis mitas apie saulės dievo Helijaus ir okeanidės Klimenės sūnų Faetoną, kuris, draugų paakintas įrodyti savo dieviškąją kilmę, bandė važnyčioti Helijo saulės vežimą, tačiau nepajėgė suvaldyti Helijo žirgų. Faetonas žuvo liepsnose vos nesudeginęs žemės, o jo kūnas nukrito į Eridano upę.
Spektaklyje „Hotel Universalis“ kūrybinė komanda kalba daugeliui šiandien aktualia tema: apie tėvų ir vaikų santykius, pagrįstus jaunų žmonių tapatybės, „vietos po saule“ paieškomis jų tėvų sukurtame pasaulyje, ir intuityviu, pasąmoniniu noru – tegu ir ne visada pamatuotu – tą pasaulį sugriauti
Režisierius Augustas Gornatkevičius baigė teatro režisūros studijas LMTA (kurs. vad. J. Vaitkus ir A. Jankevičius), o J. Miltinio teatre sėkmingai debiutavo nemažo
susidomėjimo tarp panevėžiečių, ir ypač jaunosios kartos atstovų, sulaukusiu B. M. Kolteso pjesės „Roberto Zucco“ pastatymu. Spektaklio „Hotel Universalis“ pastatymu teatras siekia išlaikyti ir sustiprinti ryšį, kurį teatrui pavyko užmegzti su jaunąja miesto auditorijos dalimi, bei pratęsti kūrybingą ir intelektualų režisieriaus, jo bendrakūrėjų komandos ir teatro trupės bendradarbiavimą.
Režisierius Augustas Gornatkevičius: „Negalėdamas sieti savęs su gimine ir jos palikimu, nes iki šiol nepažįsta savo tikrojo tėvo, Faetonas bando susikurti savą mitą. Save drąsindamas įvaizdžiu, jis stengiasi daryti poveikį visuomenei, nes nežino kito būdo įprasminti savo gyvenimą ir galbūt atkreipti tėvo dėmesį. Faetono tėvas – įtakingas valdovas. Iki tol laisvai atsisakęs šeimyninių santykių, visiškai pasikeičia stojęs akistaton su sūnumi. Noras įrodyti sūnui savo gerumą (ar „išpirkti“ kaltę) priverčia tėvą suklysti ir pažadėti sūnui per daug. Nepamatuotas sūnaus noras prilygti tėvui ir naivus tėvo požiūris į savo ydas lemia sūnaus žūtį ir visuotinį chaosą.“
