E. Balsio opera „Kelionė į Tilžę“. Premjera
KOMPOZITORIUS
Eduardas BALSYS
REŽISIERIUS
Gytis PADEGIMAS
REŽISIERIAUS ASISTENTĖ
Rūta BUNIKYTĖ
DIRIGENTAS STATYTOJAS
Tomas AMBROZAITIS
DIRIGENTAS
Giedrius VAZNYS
DIRIGENTO ASISTENTAS
Egidijus MIKNIUS
SCENOGRAFĖ IR KOSTIUMŲ DAILININKĖ
Birutė UKRINAITĖ
VIDEO PROJEKCIJŲ DAILININKAS
Linartas URNIEŽIUS
ŠVIESŲ DAILININKAS
Andrius STASIULIS
GRIMO DAILININKĖ
Aira BRAŽDIENĖ
GARSO IR VAIZDO REŽISIERIUS
Jonas RAUDONIUS
SPEKTAKLIO VADOVĖ
Milginta PALUBINSKAITĖ
CHOREOGRAFĖ
Edita STUNDYTĖ
ATLIKĖJAI:
ANSAS
Mindaugas ZIMKUS
Rapolas BARANAUSKAS
INDRĖ
Rita PETRAUSKAITĖ
Agnė STANČIKAITĖ
Ieva JUOZAPAITYTĖ
BUŠĖ
Gabrielė KUZMICKAITĖ
Ernesta STANKUTĖ
JAKŠTAITIS
Valdas KAZLAUSKAS
Artūras KOZLOVSKIS
ANĖ
Dalia KUŽMARSKYTĖ
Aurelija DOVYDAITIENĖ
ŽUVĖDRA
Dalia KUŽMARSKYTĖ
Jadvyga GRIKŠIENĖ
Pirmoji ir lig šiol vienintelė Eduardo Balsio operos „Kelionė į Tilžę“ premjera 1980 m. įvyko Vilniuje, Operos ir baleto teatre. Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre naujam gyvenimui šis scenos veikalas 2019 m. lapkritį prikeliamas iš beveik keturis dešimtmečius trukusio „miego“. Pastatymas užbaigs XX a. lietuvių muzikos klasiko E. Balsio (1919-1984) jubiliejinių renginių ciklą, tad „Kelionės į Tilžę“ premjera prisidės prie platesnio iš pajūrio krašto kilusio kompozitoriaus kūrybos garsinimo.
Opera „Kelionė į Tilžę“ buvo sukurta pagal iškilaus vokiečių rašytojo ir dramaturgo Hermano Zudermano (1857-1928), gimusio Macikų kaime netoli Šilutės, to paties pavadinimo apysaką. Siužetas gvildena tragišką meilės trikampį. Žvejų kaimelyje gyveno graži ir darbšti šeimyna: tėtis Ansas, mama Indrė ir trys jų vaikučiai. Jie sukosi savo įprastiniuose darbuose, kol nepasirodė samdinė Bušė – ramios ir tylios Indrės priešingybė. Bušė ne tik apsuko Ansą aplink pirštą, bet ir įkalbėjo jį nuskandinti Indrę jiems Nemunu keliaujant į Tilžę. Žiaurusis Bušės planas nepavyko, nes kelionėje Ansui tarsi atsivėrė akys: jis supranta, kad pati nuostabiausia ir žaviausia moteris yra jo žmona…
Opera „Kelionė į Tilžę“ pasakoja ne apie įveiktus atstumus, o apie asmenybės vidinę kelionę, žmogiškuosius atradimus ir paklydimus. Tai – dvasinės kelionės simbolis ir kartu viena įstabiausių kelionių tiek mūsų krašto literatūros, tiek ir operos istorijoje.