Seminarų ciklas "Fizinė sveikata ir psichologiniai niuansai"

Renginio programa

Rugsėjis

18 d. – Irena Bulotienė. Minčių ir emocijų įtaka kūno sveikatai.

Seminaras skirtas kiekvienam iš mūsų, kurie rūpinamės savo ar kitų fizine ar/ ir  psichine sveikata. Kalbėsime apie emocijų pažinimo svarbą, jausmų suvokimą ir išraišką, asmeninių poreikių supratimą ir sąsajas su fiziniu kūnu. Tai laikas plėsti savo požiūrį ir puoselėti geras viltis dėl ateities, atskirti kada reikia gydyti kūną, o kada protą. Bus šiek tiek judesio praktikos, šiek tiek vizualizacijos ir mąstymo.

25 d. – dr. Margarita Radžiūnienė. Kūdikių raidos vystymosi etapai. Ką svarbu žinoti visiems?

Kūdikių motorinės raidos aspektai, normali/sutrikusi motorinė raida. Patarimai ir rekomendacijos tėvams, kuriuos sveikatos priežiūros specialistai turėtų įvardinti kuo anksčiau! Pagrindiniai kūdikių motorinės raidos sutrikimai ir sprendimo būdai. Informacija tėvams, kurią turi perduoti sveikatos priežiūros specialistai: kaip nešioti kūdikį, kaip guldyti, kokias pagalbines priemones naudoti (gultukai, vaikštynės ir kt.).

Spalis

02 d. – dr. Brigita Zachovajevienė. Dubens dugno raumenys. Ką svarbu žinoti kiekvienam žmogui?

Dubens dugno raumenys. Ką svarbu žinoti kiekvienam žmogui? Dubens dugno raumenų svarba stuburo bei dubens stabilizavimui ir šlapimo sulaikymui nėštumo metu, po gimdymo bei vyresniame amžiuje. Praktiniai patarimai kasdieniniame gyvenime.

09 d. – doc. dr. Kristina Zaičenkovienė. Taisyklingos laikysenos ypatumai ir įtaka nugaros skausmo prevencijai.

Paskaitoje bus analizuojama kas yra taisyklinga laikysena ir kodėl netaisyklinga laikysena gali lemti nugaros, ypatingai kaklinės ir  juosmeninės dalies, skausmus bei ką daryti norint to išvengti. Aptarsime taisyklingą stuburo, dubens padėtį stovint, sėdint ir kokie pratimai galėtų būti taikomi įtampos mažinimui bei skausmo prevencijai. Atliksime pratimus, kuriuos galima būtų taikyti sėdint darbo kėdėje, kas ypatingai aktualu sėdimą darbą dirbantiems žmonėms. Analizuosime laikysenų tipus ir kokius raumenis turėtume stiprinti bei atpalaiduoti norint atlikti laikysenos korekciją.

16 d. – Irena Bulotienė. Kūno įvaizdis – visuomesnės spaudimas ar meilė sau?

Ciceronas sakė: „Išmintingo žmogaus tikslas ir svarbiausia pareiga yra atsispirti išvaizdos poveikiui.“ Seminaras skirtas kiekvienam iš mūsų, kurie rūpinamės savo ar kitų fizine ar/ ir  psichine sveikata.  Kalbėsime iš kur kyla nepasitenkinimas savimi ir savo kūnu, nuvertinimas, nesėkmės laukimas, psichologinė arba fizinė autoagresija. Kokius pėdsakus palieka tėvų indėlis iš didelės meilės ar abejingumo mums. Realiai atliksime pratimus padėsiančius suprasti, kodėl dėvime vienokius ar kitokius drabužius, kuo save laikome, bet apie tai niekam nepasakojame.

23 d. – Kostas Vilčiauskas. Kaip fizinis aktyvumas veikia smegenų funkciją.

Plačiai žinoma kaip fizinis aktyvumas veikia griaučių – raumenų, širdies – kraujagyslių, taip pat, kvėpavimo sistemas, tačiau apie fizinio aktyvumo poveikį smegenų funkcijai dar mažai diskutuojama. Kokie fiziologiniai pokyčiai vyksta smegenyse atliekant fizinius pratimus?  Kaip joga padeda gerinti atmintį? Ar bėgimo treniruotę verta įtraukti į pasiruošimą egzaminui? Kodėl puikios idėjos gimsta sporto salėje? Į šiuos ir daugelį kitų klausimų ieškosime atsakymų paskaitoje.

30 d. – Vilma Markaitytė. Aromaterapijos taikymas siekiant atstatyti paciento psichologinę ir emocinę pusiausvyrą.

Aromaterapija – vienas iš seniausių metodų, padedančių atsipalaiduoti arba aktyvuoti reikalingus procesus žmogaus kūne ir prote.  Tai papildoma gydymo priemonė, kuri puikiai sąveikauja su klasikine medicina. Atlikta nemažai šiuolaikinių medicininių tyrimų, patvirtinančių aromaterapijos naudą gydant pacientus, siekiant pagerinti jų emocinę būklę prieš neišvengiamas nemalonias procedūras, slaugant ar emociškai motyvuojant gydymo metu.Paskaitos metu bus plačiau pristatyti minėti tyrimai. O taip pat aptariami konkretūs eteriniai aliejai, jų savybės, panaudojimo būdai, pateikiami receptų pavyzdžiai.

Lapkritis 06 d. – Irena Bulotienė. Proto ir kūno balansavimas dailės terapijos metodais.

Seminaras skirtas kiekvienam iš mūsų, kurie rūpinamės savo ar kitų fizine ar/ ir psichine sveikata. Pristatysiu dailės terapijos metodų naudą siekiant atstatyti kūno ir sielos harmoniją, kuri sutrinka, kai išoriniai ir vidiniai dirgikliai sutrikdo žmogaus organų veiklą,  judėjimą ar iškreipia mąstymą. Piešime ir kiekvienas asmeniškai ar grupėje kartu, pagal pateiktas interpretacijas, patyrinėsime savo piešinius. Piešinys – trumpiausias kelias  nuo proto iki širdies, tarpininkas tarp vidinio ir išorinio pasaulio, tarp ligos ir sveikatos, pagalbininkas tarp to kas esu ir manau esantis.

13 d. – doc. dr. Pavelas Zachovajevas. Darnaus žmogaus organizmo funkcionavimo svarbūs veiksniai.

Darnaus žmogaus organizmo funkcionavimo svarbūs veiksniai. Visų organizmo sistemų pagrindinės funkcijos ir sąryšis tarp jų. Kas gerina ir kas blogina tarpusavio sistemų darnią veiklą?

20 d. – dr. Brigita Zachovajevienė. Limfinės sistemos sutrikimai: nuo patinusių kojų vakarais iki onkologinių susirgimų.

Limfinės sistemos sutrikimai: nuo patinusių kojų vakarais iki onkologinių susirgimų. Limfinės sistemos mechaniniai ir dinaminiai sutrikimai. Edemos ir limfoedemos skirtumai ir sprendimo būdai namų sąlygomis.

27 d. – dr. Margarita Radžiūnienė. Fizinis aktyvumas ir sveikata: nuo ko pradėti, kaip ir kokį krūvį pasirinkti, krūvio sekimas.

Rekomenduojamas fizinis aktyvumas įvairioms amžiaus grupėms. Širdies susitraukimų dažnis – geriausias tinkamo fizinio krūvio pasirinkimo rodiklis. Širdies susitraukimų dažnio stebėjimo prietaisai. Fizinis aktyvumas ir svorio korekcija.

Gruodis

04 d. – doc. dr. Pavelas Zachovajevas. Kitoks požiūris į virškinimo sistemos organų funkcionavimą: tarpusavio ryšiai ir jų svarba.

Virškinimo sistemos analizė: skirstymas (traktas, organas ir virškinimo liaukos), jų sandara, paskirtis bei  funkcijų ypatumai. Virškinimo ir kitų kvėpavimo sistemų sąsajos (kvėpavimo, nervų, belatakių liaukų ir kt.). Pagrindinės (Rytų ir Vakarų) valgymo taisyklės.  Virškinimo sistemos sąsaja su kitais organais pagal paros laiką (aktyvumo minimumas ir maksimumas).