Justina Gringytė ir Petras Geniušas | Linksmos Grigorijaus Kanovičiaus akys

Kviečiame prasmingai atšvęsti Grigorijaus Kanovičiaus, pasaulinės žydų literatūros klasiko, Lietuvos nacionalinės meno ir kultūros premijos laureato 90-mečio jubiliejų. Atšvęsti ypatingai – pateikiant žiūrovams kelių koncertų ciklą su pasaulinio lygio atlikėjais, kompozitoriais ir, žinoma, neužmirštama rašytojo kūryba.

Pirmajame renginyje savo rečitalį publikai padovanojo 2015 m. P. Čaikovskio ir 2010 m. F. Šopeno tarptautinių konkursų laureatas, pianistas Lukas Geniušas. Antrojo jubiliejinio ciklo koncerte klausytojų laukia- tarptautinį pripažinimą pelnę atlikėjai – Justina Gringytė ( mecosopranas) ir Petras Geniušas ( fortepijonas).Atlikėjų biografijose- nuolatiniai pasirodymai Europoje , Azijoje su žymiausiais pasaulio orkestrais ir dirigentais, tarptautiniai festivaliai bei rečitaliai prestižinėse koncertų salėse.

„Lietuvių mecosopranas Justina Gringytė, pasižyminti galingu lyg griaustinis balsu, dainuodama atspindi senosios tradicijos švelnumą.” - „The Telegraph“

DOVANA! Kiekvienam vakaro svečiui - lietuvių satyrinės poezijos šedevro titulo verta G. Kanovičiaus knyga „Linksmos akys“ (2018 m.) ir galimybė susipažinti su dailininko Stasio Krasausko šaržų originalais.

JUSTINA GRINGYTĖ

2015 m. lietuvių mecosopranas Justina Gringytė tapo metų dainininke jaunųjų atlikėjų kategorijoje per Tarptautinius operos apdovanojimus ir sulaukė aukščiausių įvertinimų dėl savo „pribloškiančios technikos“ („The Times“) ir „galingo tarsi griaustinis balso“ („The Telegraph“). 2019-2020-ųjų sezono metu ji pasirodys Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre ir Anglijos nacionalinėje operoje (pagrindinis vaidmuo operoje „Karmen“) bei Korėjos nacionalinėje operoje (Jonuko vaidmuo operoje „Jonukas ir Grytutė“). Ji taip pat atliko debiutinį Santuzzos vaidmenį operoje „Cavalleria Rusticana“ (Škotijos opera).
Ryškiausi momentai 2018-2019 m. sezono metu apima jos debiutą Korėjos nacionalinėje operoje (Jonuko vaidmuo operoje „Jonukas ir Grytutė“), debiutą atliekant Suzuki vaidmenį operoje „Madam Baterflai“ („Gran Teatre del Liceu“) ir Tigranos vaidmenį operoje „Edgaras“ (Škotijos opera). Kitą veiklą sudaro pasirodymai Velso nacionalinėje operoje (Saros vaidmuo operoje „Roberto Devereux“) ir Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre (Romeo vaidmuo operoje „I Capuleti e i Montecchi“) bei koncertai su CBSO (Boulanger 130 psalmė, „BBC Proms“), Frankfurto radijo simfoniniu orkestru (dirigentas – Oroszo Estrada) ir rečitalis Vigmoro salėje su pianistu Iain Burnside, patekęs į jų pristatomos rusų muzikos koncertų ciklą.
Veikla 2017-2018 m. sezono metu apima pasirodymus Velso nacionalinėje operoje (Preziosilla vaidmuo naujoje David Pountney „La Forza del Destino“ versijoje) ir Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre (pagrindinis vaidmuo operoje „Karmen“ ir debiutas, atliekant Romeo vaidmenį operoje „I Capuleti e i Montecchi“) bei debiutas atliekant Dalilos vaidmenį operoje „Samsonas ir Dalila“ („Vilnius City Opera“). Kita veikla apima L. van Bethoveno simfoniją nr. 9 Karališkojoje Alberto salėje (su Karališkuoju filharmonijos orkestru) ir rečitalių su Petru Geniušu ciklą.
Tarp ankstesnių ryškiausių J. Gringytės karjeros momentų patenka pagrindinis vaidmuo operoje „Karmen“ (Anglijos nacionalinė opera; Škotijos opera; „Teatro Massimo“, Palermas; Sao Carlo“, Lisabona; Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras ir Novosibirsko operos ir baleto teatras); Fenenos vaidmuo operoje „Nabukas“ (Velso nacionalinė opera); Jonuko vaidmuo operoje „Jonukas ir Grytutė“ („Vilnius City Opera“), Madalenos vaidmuo operoje „Rigoletas“ (Karališkoji opera, „Covent Garden“; „Teatro Real“, Madridas; Anglijos nacionalinė opera ir Maskvos didysis teatras) bei Margaritos vaidmuo operoje „La damnation de Faust“ (Maskvos didysis teatras).
Nė kiek ne mažiau aktyvi pastarojo laikotarpio koncertinė veikla apima šiuos pasirodymus: G. Malerio simfonija nr. 3 (Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, dirigentas – Gintaras Rinkevičius), G. Malerio simfonija nr. 8 (Filharmonijos orkestras, dirigentas – Esa-Pekka Salonen); ); L. van Bethoveno simfonija nr. 9 (Londono filharmonijos orkestras, dirigentas – Kazushi Ono), Dž. Verdi „Requiem“ (Simon Bolivar orkestras, dirigentas – Gustavo Dudamel), A. Dvoržako „Stabat Mater“ (Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras). R. Šerkšnytės R. Šerkšnytės „Saulėlydžio ir aušros giesmės“ (Lietuvos nacionalinės filharmonijos orkestras, dirigentė – Giedrė Šlekytė), O. Respighi „Il tramonto and Britten Phaedra“ (Klaipėdos kamerinis orkestras), iškilmingas koncertas su Lietuvos nacionalinės filharmonijos orkestru ir baigiamasis XV Tytuvėnų festivalio koncertas su Lietuvos nacionalinės operos ir baleto teatro orkestru (dirigentas – R. Šervenikas). Ji taip pat surengė pasirodymus, atlikdama Kaled vaidmenį koncertinėje operos „Le roi de Lahore“ versijoje ir ir Dulsinėjos vaidmenį operoje „Don Kichotas“ („Chelsea Opera Group“, dirigentas – Renato Balsadonna), Meg Page vaidmuo operoje „Falstafas“) (CBSO, dirigentas – Ed Gardner), „Karmen“ vaidmenį Maskvoje ir Sankt Peterburge bei Olgos vaidmuo operoje „Eugenijus Oneginas“ (dirigentas – Mikhail Simonyan). Tarp pastarųjų rečitalių patenka Rachmaninovo dainų rečitalis su Julius Drake Antverpene ir rečitalis Vigmoro salėje su Iain Burnside.
J. Gringytė studijavo Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, Karališkajame Velso muzikos ir teatro koledže bei Londono nacionalinėje operos studijoje. Ji yra Buddug Verona James studentė, tapusi Samling ir Jette Parker jaunąja menininke. 2014 m. jos debiutinis įrašas „Visos Rachmaninovo dainos“ („Delphian“, su Iain Burnside) pateko į „Gramophone“ apdovanojimų sąrašą, o jos N. Medtnerio dainų įrašas (taip pat su Iain Burnside) pasirodė 2018 m. ir sulaukė reikšmingo pripažinimo – „Gramophone“ gyrė šią plokštelę dėl „visiškai naujos perspektyvos“.

PETRAS GENIUŠAS

Tarp Lietuvos atlikėjų P. Geniušas išsiskiria muzikinių interesų įvairiapusiškumu ir nuolatinėmis, dažnai rizikingomis naujų išraiškos formų, nekasdieniškų muzikinių ir dvasinių potyrių paieškomis. Meistriškai įvaldęs platų klasikinių, romantinių ir šiuolaikinių kūrinių repertuarą, jis rengia rečitalius ir koncertuoja kaip solistas su simfoniniais orkestrais, įvairiais kameriniais ansambliais, solistais ir dirigentais.

Tačiau klasikinio pianisto amplua jam per siauras, todėl neretai jį galima pamatyti ant scenos akompanuojantį dramos spektakliams, baletui ir net kabaretui, dalyvaujantį džiazo ir įvairius muzikos stilius kryžminančiuose projektuose. Jis nenuilstamai plečia savo muzikinį akiratį - nuo įvairių pasaulio tautų folkloro iki avangardinės muzikos, džiazo ir elektronikos.
Grįžtamuoju ryšiu šie interesai praturtina ir Petro Geniušo klasikinio muzikavimo praktiką. Šalia išlavinto muzikinio skonio, technikos ir jautrumo garsui, tai, matyt, yra viena vertingiausių šio pianisto savybių.
Petras Geniušas gimė muzikų šeimoje Vilniuje. Studijavo pas prof. Jurgį Karnavičių Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, vėliau pas prof. Verą Gornostajevą Maskvos konservatorijoje. Pelnęs keletą aukščiausių apdovanojimų prestižiniuose pianistų konkursuose (tarp jų: II premiją Pilaro Bayona’os pianistų konkurse Saragosoje 1989 m.; I premiją Y.C.A.A. Tarptautiniame pianistų konkurse Oberline ir III premiją A.M.S.A. Pasauliniame pianistų konkurse Sinsinatyje 1991 m.; I premiją Palm Byčo Tarptautiniame kviestinių pianistų konkurse 1992 m.), jis įsitvirtino kaip vienas talentingiausių ir brandžiausių savo kartos pianistų. Šalia nuolatinės koncertinės veiklos Lietuvoje, Petras Geniušas pelnė tarptautinį pripažinimą savo pasirodymais virš keturiasdešimt šalių ir garsiausiose pasaulio koncertų salėse – Sankt Peterburgo filharmonijos Didžiojoje salėje, Linkolno centro „Alice Tully“ ir „Avery Fisher“ salėse Niujorke, Tokijo „Geijitsu Geikijo“ ir Vienos „Musikverein“.

Dalintis savo sukaupta patirtimi ir interesais Petrui Geniušui padeda nuolatinis sąlytis su jaunais pianistais. Jis garsėja kaip reiklus ir įkvepiantis dėstytojas, vesdamas meistriškumo kursus Vilniuje, Tokijuje ir Osakoje, Londono Karališkojoje muzikos akademijoje (1996-1998 m.), Švedijos-Lietuvos meistriškumo kursuose „Academia Baltica“, 1992-1998 m. dėstydamas „Yamaha“ meistriškumo kursuose Tokijuje. Šiuo metu Petras Geniušas yra Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesorius. Nuo 2015 metų dėsto Škotijos karališkoje akademijoje.

Jo diskografijoje – keletas puikiai kritikų ir publikos įvertintų įrašų, išleistų įvairių Vokietijos, Japonijos ir Lietuvos leidėjų. 2004 m. pasirodė Monikos Juozapavičiūtės režisuotas dokumeninis filmas „Improvizacija. Tema: Petras Geniušas“, kuriame pianistas pristatomas ne kaip frakuotas koncertų salių „liūtas“, bet savo kasdienėje aplinkoje Vilniuje, Maskvoje ir Londone su šeima, draugais, kolegomis ir mokiniais.

______________________________________________________

Gerbiami žiūrovai, prašome gerbti vieni kitus ir atkreipti dėmesį, jog vaikai iki 7 metų į koncertą neįleidžiami.

Pirkdamas bilietą į koncertą, neprieštaraujate, kad koncertas gali būti filmuojamas ir fotografuojamas, o jo nuotraukos viešinamos žiniasklaidoje ar socialiniuose tinkluose.