Visos dienos

Misijų stotelės. Lietuvos jėzuitų misionierių šimtmečio kelias

Š.m. rugpjūčio 1 d. Perkūno name – muziejuje (Kaunas) pradeda veikti viso pasaulio krikščionių bendruomenę jungianti paroda “Misijų stotelės. Lietuvių jėzuitų misionierių šimtmečio kelias”. Paroda veiks iki 2019 m. spalio 30 d.

2018 m. Bažnytinio paveldo muziejuje buvo pristatyta paroda “Misijų stotelės. Lietuvių misionierių šimtmečio kelias”, kurioje visuomenei pirmą kartą atverta kunigo,  misionieriaus Antano Saulaičio SJ ir jo draugų rinkta kolekcija “Misijų Stotelės”. Ši paroda, toliau tęsianti savo kelią kitokiu formatu Perkūno name – muziejuje, pristato ne tik dalį kunigo Antano Saulaičio SJ kolekcijos, bet ir jėzuitų misijų stoteles, jų nuveiktus darbus, išleistas knygas, asmeninius daiktus – šimtmetį trukusios lietuvių jėzuitų misionierių veiklos visame pasaulyje liudininkus. Siekiant kuo plačiau pristatyti misionierystės fenomeną, parodai atrinkti objektai byloja ne tik apie skirtingose kultūrose naudojamus ir lietuvio akiai neįprastus daiktus, bet ir konkretaus misionieriaus veiklą.
Lietuvių misionierystės istorija prasideda XVII a. pirmoje pusėje. 1625 m., po šešis mėnesius trukusios varginančios kelionės, vakarinėje Indijos pakrantėje iš laivo išsilaipino keliasdešimt jėzuitų vienuolių. Vienas iš jų – pirmasis žinomas lietuvis misionierius t. Andrius Rudamina SJ. Atvykęs į Goa miestą vakarų Indijoje, jėzuitų vienuolis pradėjo savo misionierišką darbą uoste stovinčiuose laivuose, kalėjimuose bei ligoninėse. Visi misionieriai priima kultūrą, kurioje veikia. Jie susipažįsta su šalimi ne tik geografiškai, bet dalindamiesi savimi pačiais ir priimdami žmones, kuriuos susitinka. Pažindami kitus, jie išmoksta kažko ir apie save – kritiškai vertinti savo kultūrą. Šitaip vyksta tarpkultūrinis ir tarpreliginis dialogas.
1951 m. amerikiečių arkivyskupas Fultonas Dž. Šynas (angl. Fulton J. Sheen) pirmą kartą pasiūlė melstis Pasaulio misijų rožinį, ragindamas katalikus melstis ne tik už save ir savo artimuosius, bet ir už stokojančius pažeidžiamus savo aplinkoje žmones visame pasaulyje. Nuo tada misijų pasaulyje pradėta vadovautis 5 regionų suskirstymu. Kiekviena dešimtis karoliukų iš penkių Rožinio dalių simbolizuoja 5 regionus – Afriką, Šiaurės ir Pietų Amerikas, Europą, Okeaniją ir Aziją – ir tradiciškai yra skirtingų spalvų, kurių kiekviena akcentuoja tam tikrą regiono išskirtinumą. 1 Parodoje išskirti broliai jėzuitai misionieriavę Šiaurės ir Pietų Amerikose, Azijoje, taip pat sovietų okupacijos metais dirbę Sibire, savo pasirinkimu ir pasiaukojimu skleidę tikėjimą tarp toli nuo namų
atsidūrusių europiečių.
Parodos organizatorius – Gyvenimo ir tikėjimo institutas; pagrindinis parodos rėmėjas – Lietuvių fondas.

Kontaktinis asmuo – Vilhelmina Raubaitė Mikelionienė +370 686 77 824 

16
Balandis
P A T K Pn Š S
1
2
3
4
5
6
7
8
9
10
11
12
13
14
15
16
17
18
19
20
21
22
23
24
25
26
27
28
29
30
×
Balandis
P A T K Pn Š S
1
2
3
4
5
6
7
8
9
10
11
12
13
14
15
16
17
18
19
20
21
22
23
24
25
26
27
28
29
30
SVARBU: LR Vyriausybės informacija dėl atšauktų/nukeltų masinių renginių ! Daugiau.