Visos dienos

I-ojo vargonų muzikos rečitalio Kauno arkikatedroje bazilikoje rekonstrukcija

Lietuviškosios vargonų mokyklos židinys ilgą jos gyvavimo laiką buvo Kaune: pradedant Kauno katedros grigališkojo giedojimo mokykla (1894), peraugusia į Vargonininkų mokyklą (1913), 1919 m. gavusia Valstybės muzikos mokyklos statusą, ir baigiant 1933-1949 m. veikusia Kauno konservatorija. Be to, 1896 m. Kauno Šv. apaštalų Petro ir Povilo arkikatedros bazilikoje vargondirbys Juozapas Radavičius pastatė 63 balsų romantinio stiliaus vargonus – didžiausią ir iškiliausią to meto vargonų meistrystės meno pavyzdžių visoje Lietuvoje, net ir šiandien imponuojantį sumania konstrukcija, švariu darbu ir įspūdingu, prakilniu skambesiu.

Visų šių kultūrinių įvykių fone ryškiausiai šviečia ir garsiausiai skamba Juozo Naujalio (1869-1934) vardas. Vargonininko, kompozitoriaus, pedagogo, organizatoriaus veikla J. Naujalį iškėlė į lig tol Lietuvoje neregėtas profesines aukštumas, pelnė jam absoliučią pagarbą ir autoritetą. Kauno arkikatedros bazilikos vargonininku ir choro vadovu J. Naujalis tapo 1891 m. ir buvo juo iki pat mirties (net 43 metus).

Minint Juozo Naujalio 150-asias gimimo metines, taip pat Naujalio pedagoginės veiklos 125-metį ir Naujalio įkurtos Valstybės muzikos mokyklos 100-metį, Nacionalinė vargonininkų asociacija imasi originalios iniciatyvos: remiantis Lietuvos literatūros ir meno archyvo fonduose saugomais eksponatais, rekonstruoti lygiai prieš 90 metų įvykusį pirmąjį Lietuvoje solinės vargonų muzikos koncertą.

Naujalį pagrįstai galima laikyti solinių vargonų muzikos koncertų iniciatoriumi (ne tik Kaune, bet ir Lietuvos mastu): ji pirmasis išreiškė savo požiūrį į vargonus kaip į koncertinį instrumentą, naudojamą ne tik liturginėms apeigoms. To meto dvasininkijos atžvilgiu Naujalio pozicija buvo gana drąsi, nes kunigai ilgą laiką skeptiškai žiūrėjo į koncertavimą bažnyčiose. Istoriniu lūžiu tapo 1929 m. gegužės 24 d. Kauno katedroje surengtas to meto Naujalio vargonų klasės Valstybės muzikos mokykloje gabiausių absolventų Konrado Kavecko (1905-1996) ir Zenono Nomeikos (1911-1976) baigiamasis egzaminas (išleidžiamasis aktas). Jaunųjų vargonininkų pasirodymas sulaukė palankių recenzijų spaudoje ir davė pradžią naujai tradicijai: nuo tol soliniai vargonų muzikos koncertai Kauno katedroje, o ilgainiui ir kitose bažnyčiose, vykdavo pakankamai reguliariai, jie pritraukdavo platų klausytojų būrį.

Pirmojo dokumentiškai užfiksuoto solinės vargonų muzikos rečitalio Kauno arkikatedroje rekonstrukcija vyks 2019 m. gegužės 26 d., sekmadienį: penki vargonininkai – Indrė Gerikaitė, Jurgita Kazakevičiūtė, Gražina Petrauskaitė, Agnė Petruškevičiūtė ir Balys Vaitkus – Kauno katedros vargonais atliks tikslią 1929 m. gegužės 24-osios koncerto programą. Skambės J. S. Bacho, G. Frescobaldi, J. Rheinbergerio, M. Regerio, C. Francko, A. Guilmant, Ch. -M. Widoro, J. Naujalio ir Č. Sasnausko kūriniai. Koncerto pradžia (išlaikant istorinį tikslumą) – 15.30 val. Renginį ves Vita Liaudanskaitė-Vaitkevičienė.

24
Gegužė
P A T K Pn Š S
1
2
3
4
5
6
7
8
9
10
11
12
13
14
15
16
17
18
19
20
21
22
23
24
25
26
27
28
29
30
31
×
Gegužė
P A T K Pn Š S
1
2
3
4
5
6
7
8
9
10
11
12
13
14
15
16
17
18
19
20
21
22
23
24
25
26
27
28
29
30
31