Mokslinė konferencija „Imanuelis Kantas: filosofinės minties ir lietuviškų šaknų paieškos“

Balandžio 24 d. 10.00–13.00 val. Klaipėdos miesto savivaldybės Imanuelio Kanto viešojoje bibliotekoje (Turgaus g. 8) vyks mokslinė konferencija „Imanuelis Kantas: filosofinės minties ir lietuviškų šaknų paieškos“, skirta I. Kanto (1724–1804) 295-osioms gimimo metinėms.

Pranešimus skaitys dr. Arvydas Juozaitis („Imanuelio Kanto gyvenimo drama“); Dainius Elertas („Kantai Klaipėdoje“); doc. dr. Tomas Kiauka („A posteriori: pradedančio laiškas Karaliaučiaus profesoriui Imanueliui Kantui“); prof. dr. Gintautas Vyšniauskas („Imanuelis Kantas ir Michailas Bulgakovas: kas juos sieja?“); dr. Ernesta Molotokienė („Vaizduotės reikšmė Imanuelio Kanto filosofijoje“); lekt. Raimondas Kazlauskas („Kategorinis imperatyvas ir teisinė valstybė“); dr. Nerija Putinaitė („I. Kanto „Į amžinąją taiką“ ir dabartinė Europa“). Konferencijos moderatorė – dr. Ernesta Molotokienė.

14.00–16.00 val. pakviesime į diskusiją „I. Kanto vardo įprasminimas Klaipėdoje: bendradarbiavimo perspektyvos“ ir konferencijos apibendrinimą. Diskusijos moderatorius – Rimantas Cibauskas.

I. Kantas – pasaulinės reikšmės asmenybė, žymus XVIII a. mąstytojas, vokiečių klasikinės filosofijos pradininkas. Anot dr. Alvydo Jokubaičio, iškilesnės, reikšmingesnės, didesnio masto asmenybės, susijusios su Klaipėdos kraštu, nerasime. Nuo XVII a. Klaipėdoje gyveno trys I. Kanto šeimos kartos – prosenelis, seneliai, tėvas ir dėdės. Jie buvo krikštyti, tuokėsi senojoje ir naujojoje miesto Šv. Jono bažnyčioje. Čia ir palaidoti. Šeima turėjo nekilnojamo turto abiejose Klaipėdos dalyse – Senamiestyje ir Friedricho mieste.

I. Kantas padarė neginčytiną įtaką filosofijos mokslui, jo istorijai, visai pasaulio kultūrai. 2019 m., Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu, Klaipėdos miesto savivaldybės viešajai bibliotekai suteiktas Imanuelio Kanto vardas.