Paroda „Jono Basanavičiaus Praha“
Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje (Radastų g. 2, II a. fojė) nuo balandžio 15 d. iki gegužės 20 d. bus eksponuojama paroda „Jono Basanavičiaus Praha“. Parodos organizatoriai – Prahos miesto muziejus, Čekijos Respublikos ambasada Vilniuje, Lietuvos-Čekijos draugija, Kauno apskrities viešoji biblioteka. Parodos sumanytojas ir autorius – Prahos miesto muziejaus vyr. muziejininkas Jindřich Čeladín.
Parodoje „Jono Basanavičiaus Praha“ pristatomi Prahos miesto muziejaus archyve saugomų fotografijų vaizdai, supažindinantys su XIX ir XX amžių sandūroje sparčiai augusia Praha, kurioje tuo metu gyveno Lietuvos tautinės kultūros kūrėjas Jonas Basanavičius.
Praha Jonui Basanavičiui buvo labai svarbi: „Apsigyvenimas Pragoje mano gyvenime turi dideliausią reikšmę, kuri ne tik man pačiam yra svarbi, bet iš dalies visai Lietuvai. Čia, neperdėjus galima būtų sakyti, stovėjo lietuvystės atgimimo vygė, iš kurios sušvito „Auszra”. Su Praga ir mano paties likimas yra stipriais ryšiais susirišęs.“
(J. Basanavičius, Mano gyvenimo kronika ir nervų ligos istorija, 1851–1922 m. Vilnius, 1997, p. 75.)
Į Prahą J. Basanavičius atvyko 1882 m. gruodžio 19 d. ir gyveno iki 1884 m. vasario 1 d. Vasario 16-osios akto signatarą Joną Basanavičių įkvėpė čekų tautinis atgimimas. Praha, kaip ir tuometinis Vilnius, buvo didelės Austrijos-Vengrijos imperijos provincijos miestas. Sostinėje Vienoje rezidavo imperatorius, veikė pagrindinės valstybinės institucijos ir parlamentas, tačiau Prahoje taip pat virė turtingas kultūrinis ir visuomeninis gyvenimas, miestas sparčiai augo. Buvo statomi nauji tiltai, geležinkelio stotys, pradėjo važinėti tramvajai. Po Vienos ir Budapešto Praha tapo trečiu svarbiausiu Habsburgų monarchijos miestu. XIX a. atidarytas nacionalinis teatras, nacionalinis muziejus bei kitos kultūros institucijos.
Čekijoje J. Basanavičius stebėjo, kaip sėkmingai ir darniai gali sugyventi čekų, vokiečių, žydų kultūros. Jis svarstė, ar Lietuvoje lietuvių kultūra galėtų prilygti dominuojančioms lenkų ir vokiečių kultūroms. J. Basanavičius svajojo apie lietuvių nacionalines kultūrines institucijas, kurias čekams pavyko įsteigti daugiatautėje Habsburgų monarchijoje. Savaime suprantama, kad Rusijos imperijoje tai buvo beveik neįmanoma, bet pirmasis „Aušros“ numeris žadino lietuvių savimonę.
Maloniai kviečiame aplankyti parodą!
Parodos pristatymo metu gali būti fotografuojama ir/ar filmuojama, todėl jūs galite būti matomi pristatymo nuotraukose ar vaizdo įrašuose, kurie gali būti paskelbti įvairiose medijos priemonėse.
