W. A. Mozarto opera „Don Žuanas“
W. A. Mozarto opera „Don Žuanas“
REŽISIERIUS
Jonas VAITKUS
DIRIGENTAS STATYTOJAS
Josef WALLNIG
DIRIGENTAS
Tomas AMBROZAITIS
SCENOGRAFAS
Gintaras MAKAREVIČIUS
KOSTIUMŲ DAILININKĖ
Sandra STRAUKAITĖ
CHOREOGRAFAS
Aurelijus LIŠKAUSKAS
REŽISIERIAUS ASISTENTĖ
Rūta BUNIKYTĖ
DIRIGENTO ASISTENTAS
Dmitrijus ZLOTNIKAS
CHORMEISTERIS
Vladimiras KONSTANTINOVAS
CHORMEISTERIS
Vytautas VALYS
KONCERTMEISTERIS
Carmelo Giuseppe LONGO
KONCERTMEISTERĖ
Narine STEPANYAN
KONCERTMEISTERĖ
Loreta PIASECKIENĖ
GRIMO DAILININKĖ
Aira BRAŽDIENĖ
GARSO IR VAIZDO REŽISIERIUS
Jonas RAUDONIUS
ŠVIESŲ DAILININKAS
Eugenijus SABALIAUSKAS
SPEKTAKLIO VADOVĖ
Milginta PALUBINSKAITĖ
„Užuodžiu moters kvapą!“ – sušuko naujos aukos tykantis Don Žuanas. Toks pareiškimas nenustebino jo ištikimo tarno Leporelo: kantriai laukti damoms meilikaujančio pono jam – kasdienybė. Tik paprastai Don Žuano meilės trokštančios moterys nesukelia tiek triukšmo, kiek šį kartą… Ir intriga jau užmegzta.
Žiūrovai išgirsta, ko taip atkakliai ieško Don Žuanas: „žiemą – pilnatvės, pavasarį – jaunatvės“, bet labiausiai – „gyvenimo saldumo ir netgi trupučio garstyčių“. Ir, aišku, jis negali atsispirti „akių dausų lelijoms“. Skubėdamas laimingomis padaryti kuo daugiau damų, kiekvienai sutiktai siūlo negaišti laiko: „dar šią akimirką tapsi mano žmona“. Išgirdus tokius pažadus, moteris apleidžia jėgos, ir niekada nepritrūksta geidžiančių „patirti laimę meilėje“…
Wolfgango Amadeus Mozarto operos „Don Žuanas“ Klaipėdoje ėmėsi garsių kūrėjų komanda: dirigentas iš Austrijos Josefas Wallnigas, režisierius Jonas Vaitkus, scenografas Gintaras Makarevičius ir kostiumų dailininkė Sandra Straukaitė. Pastarosios kurti viduramžių stiliaus kostiumai ir suknelės saikingai „sušiuolaikinti“ taip, kad nūdienos puošeivos taipogi jų neatsisakytų. Žiūrovai gėrisi didžiuliais puošniais perukais ir intriguojančiais korsetais, kuriuos scenoje dėvi ne vien tik moterys… O Don Žuanui puikiai pritinka gaidžio uodegą primenantis frakas, ironiškai pabrėžiantis personažo siekius ir jo padėties komiškumą.
Pastatyme netrūksta J. Vaitkaus režisūrinei rankai būdingų bruožų. Pavyzdžiui, operos veikėjų ratas papildytas keistomis belytėmis klykiančiomis būtybėmis, kurios bando prisitaikyti, dalyvauti veiksme ar net įtakoti veikėjų likimus. Ši provokuojanti misija scenoje buvo patikėta Aurelijaus Liškausko vadovaujamiems Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro trupės šokėjams ir netgi pačiam choreografui.
Statyti „Don Žuaną“ ir dainuoti jame nelengva: neišvengiamai būsi lyginamas su žymiausiais pasaulio pastatymais ir legendiniais dainininkais. Tačiau kiekvieno muzikinio teatro garbės reikalas turėti šią operą savo repertuare.
