Rimanto Antano Šulskio (1943–1995) paroda „Pasivaikščiojimai su paukščiu“
Paveikslų galerijoje, K. Donelaičio g. 16, Kaune,
Rimanto Antano Šulskio (1943–1995) paroda „Pasivaikščiojimai su paukščiu“, skirta menininko 75 metų jubiliejui.
R. A. Šulskis (1943–1995) – menininkas, pasižymėjęs tvirta moraline gyvenimo nuostata, intelektualumu, filosofiniu mąstymu, o kūryboje
– savita stiliaus raiška. Jis išrado ir ištobulino unikalią vario kalstymo techniką, kuri yra originali tiek Lietuvos, tiek pasaulio mene.
Nekolaboravęs, valdžiai nepataikavęs, sovietinių vadų ir generolų nelipdęs skulptorius buvo ignoruojamas, retai galėdavo eksponuoti savo
kūrinius, neturėjo elementarių sąlygų dirbti. R. Šulskio gyvenimas ir kūryba – ryškus atkaklios kovos prieš sovietinę sistemą pavyzdys. Jo kūrybinis palikimas – dekoratyviniai reljefai interjerams, skulptūra miesto erdvėms, vario horeljefai, apvalioji skulptūra, monotipijos ir piešiniai – svari Lietuvos profesionalaus moderniojo meno paveldo dalis.
R. Šulskį išgarsinusios „Varinės karalystės“ (1981–1988) kūrimas pareikalavo titaniškų pastangų, palaužė jau sovietinėje kariuomenėje pašlijusią sveikatą. Susirgęs sunkia inkstų liga, paskutinį šiame pasaulyje skirtą laiką ir jėgas jis atidavė apvaliajai skulptūrai, monotipijoms bei piešiniams. Temos išliko panašios – egzistencija, tiesa, kova, amžinybė, bet atsirado kai kas iš esmės nauja. Pagrindiniai menininko herojai – žmogus, paukštis, medis, gyvatė, mitinės būtybės – jėga įkalti, supinti, sugrūsti ir sukaustyti grandinėmis varinėse plokštėse, regis, amžiams liko pasmerkti kančiai, nesuteikiant jokios vilties ištrūkti ir išsilaisvinti. Vis dėlto vienam jų – Paukščiui – menininkas skyrė ypatingą dėmesį.
Pasišaukęs Paukštį iš varinės karalystės, nubraukęs nuo jo plunksnų viduramžišką siurrealizmą ir suteikęs stilizuoto, minimalistinio realumo, pasikvietė pasivaikščioti naujai atrastose kūrybinėse erdvėse. Bet ir čia dialogai išliko komplikuoti ir rūstūs, nesuteikiantys paukščiui / žmogui indulgencijos, nes kūrėjas, susitapatinęs su paukščiu, perkėlė į jį dalį savo sielos ir apkrovė egzistenciniu būviu, verčiančiu grumtis iš paskutiniųjų: kažką sunkiai nešti, tempti, laikyti, skausmingai mąstyti, sunkiai žingsniuoti žeme be galimybių išskleisti sparnus ir išskristi. Vis dėlto vidinė laisvė, kurios Šulskis siekė visą gyvenimą, netikėtai prasiveržė stulbinančia jėga ne tiek per herojus, jų sudėtingo bendravimo ir veiksmo scenas, kiek per plastinę raišką, kurią menininkui lyg sparnus suteikė grafika.
Monotipijose skulptorius tiesiog atgijo – impulsyviai ir ekspresyviai brėžiama linija, vietomis plona, trūkinėjanti, dirginanti nervus, kitur – plati, šerpėta, dosni lyg teptuko mostas, veržiasi iš popieriaus formato rėmų ir priverčia skrieti kosminės orbitos amplitude. Gestas – pirmapradis, gaivalingas, stipresnis už naudojamą juodo, balto ir raudono dažo simbolinį užtaisą, pagaliau atskleidžia visą menininko sielos spalvų paletę bei akivaizdžiai išsipildžiusį taip skausmingai siektos laisvės
jausmą.
Rimanto Antano Šulskio 75 metų jubiliejaus proga visuomenei pristatoma mažoji skulptūra ir monotipijos iš muziejuje saugomų kūrinių. Konceptualiai apsisprendus nerodyti sovietmečiu sukurtų, slogios „Varinės karalystės“ horeljefų, norima atkreipti dėmesį į mažiau žinomą ir tyrinėtą menininko kūrybos etapą, kuris ne tik demonstruoja daugiabriaunį talentą įvaldant įvairias meno sritis bei technikas, bet ir giliau bei plačiau nušviečia paties kūrėjo asmenybę, bene ryškiausią menininko pilietiškumo, kovotojo už laisvę pavyzdį, vertą minėti kartu su kitais iškiliais atkurtos Lietuvos šimtmečio kontekste pagerbiamais asmenimis.
Parodos kuratorė – Violeta Jasevičiūtė
Paroda veiks: 2018 12 06–2019 01 27
