Visos dienos

5 metai

Dailininko Antano Obcarsko kūrybinėse dirbtuvėse nuo 2013 m. rudens sėkmingai gyvuojanti „Antaninių obuolių“ studija mini penkerių metų sukaktį. Daug tai ar mažai? Ir ypač žmogui, kuris gyvenime turi kitą, ne tapytojo profesiją? Kuris savęs neišdavė užgniaužęs savo pomėgį, o neretai ir talentą, išsisakyti tapybos kalba ir realizuotis kuriant arba atrandant kūrybos džiaugsmą, laisvę būti savimi, tiesiog – būties esmę.

Sakoma, jog kai mokinys subręsta jis visada sutinka savo Mokytoją. Taip greičiausiai atsitiko ir pirmiesiems studijos nariams, kuriuos A.Obcarskas šiandien vadina kolegomis. Apskritai, ši nuostata, požiūris – ir yra studijos sėkmė bei unikalumas. Pirmieji dešimt, o šiandien aštuoniolika, tapytojų turi ne tik raktus nuos studijos ir visada gali ateiti kaip į savo namus, bet ir neužgęsusią tapybos aistrą, kurios nesunaikina nei kasdienybė, rutina, nei darbas, nedaug ar visai nesusijęs su menu. Atvirkščiai – toji aistra kasdienius rūpesčius nukelia į kitą dimensiją, suteikia kūrybinį išsipildymą.

„Antaninių obuolių“ studijos menininkai ne tik tapo, bendrauja (tai yra tikrų tikriausia bendruomenė, beje, gana uždara, į ją patekti nėra lengva), bet ir nuolat rengia plenerus užsienyje (Švedijoje, Austrijoje, Indijoje) bei Lietuvoje, į juos pasikviesdami garsius dailininkus (pavyzdžiui, tapytoją ir parodų kuratorę Bosuk Lee iš Pietų Korėjos ar legendinį Vytą Sakalą iš JAV), rengia parodas ir kaip visi, kurie atrado savo kelią – siekia aukštumų. Pažymėtina ir altruistinė studijos veikla – parodos, skirtos labdarai.
„Antaninia obuoliai“ susitinka su kitų sričių menininkais, rašytojais, aktoriais, psichologais, domisi dailės naujienomis ir vieni toliau, kiti greičiau, treti sunkiau arba džiaugsmingiau rieda nuo obels – tapytojo Antano Obcarsko – kad surastų individualias išraiškos priemones, savo išgyvenimų užrašymo (tapymo) būdus ir savąjį žiūrovą.

Taigi – penkeri metai, daug ar mažai? Žvelgiant į „Antaninių obuolių“ darbus, dažnai atrodo, jog gana daug, kita vertus, mėginant įvertinti potencialą – dar visai mažai, dar yra didžiulės galimybės augti, o jos visada yra, kai nei spalvas skenuojantis žvilgsnis, nei laikanti teptuką ranka nėra pavargusi. Ir širdis talpi – imanti bei duodanti, atvira nuostabai: gyvenimas gali būti kaip tapyba (bei atvirkščiai) ir jį galima nutapyti.

Enrika Striogaitė

PARODOS ATIDARYMAS
Lapkričio 9 d. 18 val.

19
Lapkritis
P A T K Pn Š S
1
2
3
4
5
6
7
8
9
10
11
12
13
14
15
16
17
18
19
20
21
22
23
24
25
26
27
28
29
30
×
Lapkritis
P A T K Pn Š S
1
2
3
4
5
6
7
8
9
10
11
12
13
14
15
16
17
18
19
20
21
22
23
24
25
26
27
28
29
30