Koncertas „Ekspresyvusis Štrausas“
Artimiausias Richardui Štrausui buvo simfoninės poemos žanras. Čia jis tęsė Berliozo ir Listo tradicijas. Poemas kūrė pagal filosofines („Zaratustra taip kalbėjo“, 1896, „Don Kichotas“,1897) ir iliustracines („Don Žuanas“, 1889) programas. Viena populiariausių antrojo tipo poemų yra „Tilio Oilenšpygelio išdaigos“ (1895)
Vėliau R. Štrausas kuria beveik vien operas. Jos ne tokios maištingos, nuosaikesnės nei poemos. R. Štrausas buvo didelis Vagnerio muzikos gerbėjas ir pasekėjas. Pirmiausia išgarsėjo jo „Salomėja“, o nuo „Elektros“ (pagal graiko Sofoklio tragediją) prasidėjo bendradarbiavimas su H. fon Hofmanštaliu. Tai aštrių disonansų muzika. Šedevru laikomas dar vienas bendraautorių darbas – „Rožės kavalierius“.
R. Štrauso muzika buvo itin svarbi atsirandant naujoms srovėms muzikoje.
Šiame koncerte skambės nuostabios, retai atliekamos R. Štrauso dainos, kuriose atskleidžiama intymi, kamerinė kompozitoriaus kūrybos pusė, kurią interpretuos nuostabaus tembro sopranas Viktorija Miškūnaitė ir subtilusis pianistas Darius Mažintas.
Atlikėjai
VIKTORIJA MIŠKŪNAITĖ (sopranas)
DARIUS MAŽINTAS (fortepijonas)
Richard Strauss – 5 pjesės fortepijonui op. 3
Keturios dainos op. 27: „Ilsėkis, mano siela!“, „Cecilia“, „Slaptas kvietimas“,
„Rytoj!“ (ž. K. Henckell, ž. H. Hart, J. H. Mackay)
Richard Strauss – „Keturios paskutinės dainos“: „Pavasaris“, „Rugsėjis“, „Rengiantis miegoti“, „Vakaro žaroje“ (ž. H. Hesse, J. Eichendorff)
