Visos dienos

Paroda „Optimizmo architektūra: Kauno fenomenas 1918-1940 m.”

Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje, V. Putvinskio g. 55, Kaune

Tarptautinė kilnojamoji paroda „Optimizmo architektūra: Kauno fenomenas 1918-1940 m.”. Paroda yra skirta Lietuvos valstybingumo atkūrimo šimtmečiui.

Tarpukario Kauno modernioji architektūra atspindi tą politinį, socialinį, ekonominį ir kultūrinį optimizmą, kuris buvo būdingas naujai susikūrusių ar atsikūrusių valstybių sostinėms. Parodoje akcentuojamas Kauno modernistinės transformacijos fenomenas, kai 1919 m. miestui netikėtai
tapus Lietuvos Respublikos sostine miestas radikaliai pakeitė savo tapatybę: per mažiau nei 20 metų gyventojai pastatė beveik 12 000 naujų pastatų ir pavertė Kauną modernia, elegantiška, europietiška sostine. Ši architektūra išliko svarbiu valstybingumo simboliu sovietiniais metais, o šiandieniam Kaunui tarpukario architektūros paveldas yra svarbus tapatybės šaltinis. Paroda, kurią inicijavo Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija ir kuravo architektūros ir meno istorikai dr. Marija Drėmaitė (Vilniaus universitetas), prof. Giedrė Jankevičiūtė
(Lietuvos kultūros tyrimų institutas) ir dr. Vaidas Petrulis (Kauno technologijos institutas) pasakoja ne vien apie architektūrą, ir ne vien apie miestą. Ji yra apie nuolat gimstančias ir žlungančias viltis, apie kūrybos pastangas ir optimizmą, apie idėjų ir formų migraciją, kaitą ir jų santykį su šiandiena.

Parodos architektai Ieva Cicėnaitė ir Matas Šiupšinskas sukūrė instaliaciją, kviečiančią užsukti į metaforinį Kauno namą užapvalintu kraštu ir apskritu langu. Ši instaliacija suskirstyta į tris dalis – pirmiausia išorinėje dalyje lankytojus pasitinka 5 minučių trukmės edukacinis filmas, paaiškinantis Kauno fenomeno susiformavimą ir tęstinumą (filmą, kuris sukomponuotas iš archyvinių kadrų, šiuolaikinių vaizdų ir animacinių intarpų sukūrė laidos „STOP juosta“ prodiuserė Svetlana Gužauskienė ir žurnalistė Jurgė Pridotkaitė bendradarbiaudamos su operatoriumi Ryčiu Titu ir animatoriumi Vytautu Aukščiūnu).
Kitoje instaliacijos pusėje yra pateiktas 5,5 m ilgio ir 2 m aukščio Kauno naujamiesčio planas (kompozicijos autorė – architektė ir grafikė Vika Pranaitytė) su kruopščiai atliktais penkių pastatų maketais (autorius – Jomantas Padgurskas) ir trumpais videofilmais. Ši dalis pasakoja „tautos statybos“ istoriją, kurią perteikia penki pastatai, simbolizuojantys
naująją nepriklausomos Lietuvos tapatybę – tai Vytauto Didžiojo muziejus, Prisikėlimo bažnyčia, Karininkų ramovė, Prekybos, pramonės ir amatų rūmai bei Centrinis paštas.

Vidinėje ekspozicijos dalyje lankytojas gali susipažinti su naujos funkcijos pastatų gausa ir architektūriniais sprendimais, kurie perteikia naujosios sostinės statybos bumą ir modernizaciją. Šios ekspozicijos pagrindą sudaro archyvinių nuotraukų ir brėžinių kopijos, parengtos bendradarbiaujant su pagrindinėmis Lietuvos atminties institucijomis.

Parodą papildo ir du autoriniai meniniai darbai. Dailininkas ir dizaineris Liudas Parulskis, bendradarbiaudamas su architektūros istoriku Paulium Tautvydu Laurinaičiu sukūrė komikso stiliaus paveikslą, vaizduojantį, kaip tarpukariu buvo įsivaizduojamas ateities Kaunas. Miestiečių vizijose, kurios buvo publikuotos to meto spaudoje, netrūko dangoraižių, didingų paminklų, egzotiškų augalų ir technologinių naujovių.

Skulptorius Lukas Šiupšinskas, bendradarbiaudamas su Kauno kolekcininkais ir baldų restauratoriais, sukūrė skulptūrinį eksponatą „Paliesk modernistinį Kauną“, kurį galima pavadinti miesto archeologija.

Parodą lydi išsami knyga (lietuvių ir anglų kalbomis), išleista bendradarbiaujant su leidykla „Lapas“. Ją parengė net aštuoni autoriai (Marija Drėmaitė (sudarytoja), Giedrė Jankevičiūtė, Vaidas Petrulis, Vilma Akmenytė-Ruzgienė, Norbertas Černiauskas, Paulius Tautvydas Laurinaitis, Arvydas Pakštalis, Viltė Migonytė-Petrulienė). Greta gausios archyvinės iliustracinės medžiagos knygoje publikuojamos ir šiuolaikinių architektūros fotografų Gintaro Česonio ir Norberto Tukaj darbai (knygos dizaineriai Linas Gliaudelis ir Jurga Dovydėnaitė).

Parodos parengimą ir gamybą finansavo Lietuvos Respublikos kultūros ministerija. Strateginis partneris – Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija. Partneris – Kaunas 2022 Europos kultūros sostinė.

Paroda veiks: 2018 09 13 – 2018 11 04

 

15
Lapkritis
P A T K Pn Š S
1
2
3
4
5
6
7
8
9
10
11
12
13
14
15
16
17
18
19
20
21
22
23
24
25
26
27
28
29
30
×
Lapkritis
P A T K Pn Š S
1
2
3
4
5
6
7
8
9
10
11
12
13
14
15
16
17
18
19
20
21
22
23
24
25
26
27
28
29
30