Vytautas Landsbergis-Žemkalnis. Architekto archyvas
Paroda, kurioje bus eksponuojami architekto Vytauto Landsbergio-Žemkalnio fonde saugomi unikalūs istoriniai dokumentai.
Asmenybė. Vytautas Landsbergis-Žemkalnis (1893–1993) – žymiausias ir produktyviausias XX a. Lietuvos architektas, kurio gyvenimas ir kūryba atspindi ištisą modernizmo epochą. Architektas. Urbanistas. Kritikas. Teoretikas. Dėstytojas. Paveldosaugininkas. Visuomenės veikėjas. Jo tapatybė kito ir prisitaikydavo prie nuolat kintančių istorinių aplinkybių. Jis aktyviai dalyvavo tarpukario Kauno ir Lietuvos miestelių modernizavime, vadovavo 1939 m. atgauto Vilniaus pertvarkymui sovietų ir nacių okupacijų metais, kūrė pokario išeivijos architektūrines vizijas Vokietijoje ir Australijoje, o 1959 m. sugrįžęs į sovietinę Lietuvą įsitraukė į architektūrinį gyvenimą iki pat Nepriklausomybės atgavimo 1990-aisiais.
Archyvas. 1966 metais Vytautas Landsbergis-Žemkalnis Lietuvos literatūros ir meno archyvui perdavė savo asmeninį darbų fondą. Tai vienintelis toks išsamus architekto fondas, prieinamas tyrėjams (fondas nr. 81). Architekto archyvas atveria epochą per brėžinius, eskizus, nuotraukas, laiškus, raštus, raštelius ir dokumentus, liudijančius estetinių kriterijų kaitą, profesijos iššūkius ir laikysenas istorinių lūžių akivaizdoje.
Vieta. Architekto archyvas eksponuojamas “Pienocentro” rūmuose – simboliniame tarpukario moderniosios architektūros pastate, kurį 1931 m. suprojektavo Vytautas Landsbergis-Žemkalnis talkinant Karoliui Reisonui. Specialiai parodai atkurta autentiška III aukšto planinė struktūra – buvusi “Pienocentro” valdybos posėdžių salė, pasitarimų kambarys, pirmininko, technikos direktoriaus ir buhalterijos kabinetai – kviečia lankytojus į architektūros, istorijos ir archyvo labirintus.
Parodą rengia: Lietuvos literatūros ir meno archyvas
Kuratorė: Marija Dremaite
Architektai: Ona Lozuraityte ir Petras Išora
Dizaineris: Tadas Karpavicius
Projekto vadovė: Vaida Jonušytė
Projekto komanda: Juozapas Blaziunas, Severija Subačiūtė, Aurelijus Gančierius, Gytis Puišė
Projektą iš dalies finansavo: Lietuvos kultūros taryba
