Paroda „Pirmoji Lietuvos Respublika (1918–1940 m.): didieji pasiekimai“
Istorinės LR Prezidentūros sodelyje, Vilniaus g. 33, Kaune,
Gegužės 18-ąją, Tarptautinę muziejų dieną, lankytojus pasitiks moderniosios Lietuvos šimtmečiui skirta fotografijų paroda „Pirmoji
Lietuvos Respublika (1918–1940 m.): didieji pasiekimai“, o gegužės 19-ąją, Europos muziejų naktį, ši paroda taps kelrode žvaigžde orientacinio žaidimo „Triumfo keliu“ dalyviams.
Mėgstantiems azartiškas, bet fiziškai ramesnes pramogas muziejus taip pat turės ką pasiūlyti. Gegužės 19 d. Istorinė Prezidentūra bei jos ekspozicijos bus atviros nuo 11 iki 24 val. Lankytojų laukia labai įdomi šimtmečio paroda „100 reikšmingiausių Pirmosios Lietuvos Respublikos įvykių“, o norintys atidžiau susipažinti su muziejaus ekspozicijomis ir laimėti prizų, bus kviečiami priimti „Prezidento rūmų iššūkį“. Istorinė Prezidentūra taip pat dalyvauja bendrame visų Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus padalinių žygyje-žaidime „Kultūrinis labirintas: 1 diena – 8 muziejai“.
Apie ką pasakos fotografijų paroda?
Valstybės atkūrimo šimtmečiui skirta fotografijų paroda „Pirmoji Lietuvos Respublika 1918–1940 m.: didieji pasiekimai“ primins akimirkas, dėl kurių galima pagrįstai džiaugtis ir didžiuotis savo šalimi ir jos žmonėmis. Parodoje – šalies ūkio, ekonomikos, architektūros, infrastruktūros kūrimo, kultūros, švietimo, sporto bei kitų sričių laimėjimai ir didžiulė pažanga, pasiekta vos per du nepriklausomos Lietuvos dešimtmečius.
Ūkio, žemės ūkio ir pinigų reformų rezultatai buvo įspūdingi. Lietuvos gyventojų piniginėse pradėjo šlamėti stipri ir stabili nacionalinė valiuta – litas. Žymiai padidėjo po Pirmojo pasaulinio karo sunaikintos pramonės įmonių skaičius, modernėjo žemės ūkis, sukurtos visai naujos žemės ūkio gamybos šakos, o eksportuojami lietuviški produktai buvo dedami net ant vokiečių, anglų, palestiniečių, egiptiečių, argentiniečių stalų. Šalies veidą pakeitė ir tuo metu nutiesta moderni susisiekimo arterija – Žemaičių plentas – bei iškilę modernizmo architektūros perlai, kurie dėl savo unikalumo šiandien priskiriami išskirtinei, tautiškų motyvų kupinai kaunietiškosios architektūros mokyklai.
Įvairios reformos smarkiai keitė ir visuomenės mąstymą bei vertybes. Fotografijų parodoje lankytojus nustebins akimirka iš 1922 m. įkurto
Lietuvos universiteto gyvenimo – istorinėje nuotraukoje užfiksuota, kaip studentai troško mokytis: netilpę į sausakimšą auditoriją, prof. V. Biržiškos paskaitos klausėsi net tarpduryje ar pasilipę ant kopėčių. Taip pat galime didžiuotis, jog 1918 m. Lietuva suteikė moterims pilietinės teises ir buvo viena pirmųjų valstybių, tai padariusių Europoje. Moterys turėjo galimybę siekti aukščiausių valdžios postų!
Tarpukariu Lietuva garsėjo ir tarptautinėje padangėje. Jos vardas ne kartą skambėjo tarptautinėse sporto, meno, aviacijos bendruomenėse. 1934 m. šeši Lietuvos aviatoriai savo šaliai padovanojo dar vieną progą džiaugtis. Tų metų vasarą lietuvio Antano Gustaičio sukonstruotais orlaiviais trys ANBO IV lėktuvų įgulos pakilo į skrydį aplink Europą. Lėktuvai apskrido 16 Europos miestų, pasiekė greičio rekordą ir pristatė plačias savo šalies aviacijos galimybes. 1937 m. mūsų šalis sužibėjo Paryžiuje, pasaulinėje parodoje „Menas ir technika šiuolaikiniame gyvenime“. Pasaulį Lietuva sužavėjo liaudies meno dirbiniais, tapytais mūsų krašto vaizdais ir kitais eksponatais. Parodoje, kurioje dalyvavo net 46 valstybės, pasirodyta labai sėkmingai: Lietuva pelnė 58 apdovanojimus – 44 lietuvių menininkai apdovanoti aukso, sidabro, bronzos medaliais ir garbės diplomais. O kur dar 1937 m. ir 1939 m. didžiosios Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės pergalės!
Istorikai vieningai sutaria, kad 1918 m. paskelbti nepriklausomybę buvo savotiška avantiūra, o išlaikyti ją prilygo stebuklui. Tačiau per du nepriklausomybės dešimtmečius pasiekta šalies pažanga nėra nei avantiūra, nei stebuklas – tai Lietuvos žmonių susitelkimo ir darbo rezultatas!
Projekto ir parodos organizatorė – Istorinė Lietuvos Respublikos Prezidentūra Kaune. Projekto vadovė – Renata Mikalajūnaitė.
Parodos kuratorė – Justina Minelgaitė. Projekto dizaineris – Andrejus Repovas. Parodos redaktorė – Renata Endzelytė. Parodos vertėjas – Armandas Rumšas. Parodos partneriai: Lietuvos centrinis valstybės archyvas ir Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus. Parodos draugai: Biržų krašto muziejus „Sėla“, Joniškio krepšinio muziejus, Latvijos sporto muziejus, Lietuvos banko Pinigų muziejus, Maironio lietuvių literatūros muziejus, Šiaulių „Aušros“ muziejus. Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba. Projekte talkina patys šauniausi Lietuvos savanoriai!
Daugiau informacijos apie Muziejų dienos ir nakties renginius – <a
href="http://www.istorineprezidentura.lt">www.istorineprezidentura.lt ir muziejaus feisbuko puslapyje https://www.facebook.com/IstorinePrezidentura/. Visi Muziejų dienos ir nakties renginiai – nemokami.
Paroda veiks: 2018 05 18–2018 10 31<span
class="tm7">
