Visos dienos

Viktoras Paukštelis „Nykstantys portretai“

Vasario 19 d., pirmadienį, 17 val. VDA galerijoje „Akademija“ atidaroma Viktoro Paukštelio tapybos ir piešinių paroda „Nykstantys portretai“.

Viktoro, kaip ir bet kurio tapytojo, piešiniai yra tos pirminės idėjos, nuo kurių atsispyrus gilinamasi į spalvines erdves. Piešinyje svarbus yra linijinis charakteris (tokiu būdu gilinantis į emocionalųjį pradą), kuris, einant link tapybos, tartum tuščias indas, yra pripildomas skirtingų spalvų kokteiliu. Iš kitos pusės, ypač piešiniuose be galo ryškiai, netgi skausmingai matyti dienoraštinis, auto-biografinis V. Paukštelio tapybos pobūdis. Tai nėra nieko keisto, kadangi piešinio, materializuojančio ir vizualizuojančio pirmines idėjas (tiek platoniškąja, tiek paukšteliškąja sampratomis) funkcija tokia ir yra. Menininkui svarbios yra medžiaginės piešinio (o piešiama daugiausiai tušu ir skystais aliejiniais dažais) savybės, jų santykis su pagrindu, nulemto atsitiktinumo dėka besiformuojančios formos ir pavidalai.

Paukštelio tapyba pasakoja du dalykus (iš tiesų – daugiau nei porą, bet kalbame apie du pasakojimo lygmenis, naratyvinius sluoksnius). Pirmas – tai pati tapyba, t. y. spalvos biografija. Žiūrovui tereikia „įsijungti“ abstraktųjį mąstymą ir matyti tik plokštumas, linijas. Tokiam suvokimo posūkiui V. Paukštelio tapyba yra ypatingai palanki, kadangi ji lengvai skaidosi ir struktūrizuojasi. Kitas pasakojimas glūdi literatūriniuose siužetuose. Jeigu tapytojas tapo figūras, bent menkiausius šio, regimojo pasaulio atvaizdus ir, ar atspindžius, tai jie jau savaime kažką pasakoja savo buvimu. Analogiškai teatro scenoje tegul ir nebyliai sėdintis aktorius vaidins scenaristo ir režisieriaus jam suteiktą rolę. Iš regimųjų atributų ir įvaizdžių galima spręsti, jog V. Paukštelis pasakoja apie save. Tai yra jo gyvenimas. Portretų atveju – tai artimieji, draugai, kultūros herojai, gyvenimo veikėjai apskritai.

Tematika – „Nykstantys portretai“ sujungia tiek piešybinį, tiek tapybinį Viktoro kūrybos lygmenis. Nykimas čia gimsta iš paties atsiradimo – ant popieriaus gimstanti juoda linija pranyksta baltame fone, aliejiniai paviršiai ir formos „pražūva“ (tiksliau – praranda savo aštrius kontūrus) tapybiniuose rūkuose ir miglose. Paskutiniuosiuose V. Paukštelio darbuose tapybai jungiantis su piešiniu, eksperimentuojant su pigmentais ir koloristinėmis dažo ypatybėmis, neretai keičiasi (atsiranda iš nyksmo) prigimtinės tiek paties piešinio, tiek tapybos savybės... Galop (ir tai yra akivaizdu) – „Nykstančius portretus“ kiekvienas iš mūsų gali suvokti ir egzistencine, simboline prasmėmis. To siekia ir pats tapytojas.

 --------------------

Viktoras Paukštelis yra pianistas ir tapytojas. Studijavęs Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, École Normale de Musique de Paris konservatorijoje, grojęs ne vienoje pasaulio koncertų salėje, šiuo metu mokosi VDA

21
Lapkritis
P A T K Pn Š S
1
2
3
4
5
6
7
8
9
10
11
12
13
14
15
16
17
18
19
20
21
22
23
24
25
26
27
28
29
30
×
Lapkritis
P A T K Pn Š S
1
2
3
4
5
6
7
8
9
10
11
12
13
14
15
16
17
18
19
20
21
22
23
24
25
26
27
28
29
30