PARODOS ATIDARYMAS. „Tuojau fotografuoju. Balys Buračas (1897–1972)“
2018 m. sausio mėn. 16 d., antradienį, 17 val. Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje (Radastų g. 2, IV a. fojė) pristatoma Balio Buračo fotografijų paroda „TUOJAU FOTOGRAFUOJU...“. Dalyvaus parodos kuratorė, menotyrininkė-etnologė, Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus Liaudies meno skyriaus archyvo rinkinių saugotoja Monika Gineikienė, Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus etnologė dr. Inga Nėnienė, Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto dėstytoja, etnologė dr. Asta Venskienė. Kanklėmis skambins Milda Gineikaitė (VDU).
Išskirtinė paroda, skirta 120-osioms fotografo Balio Buračo gimimo metinėms paminėti, Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje buvo atidaryta 2017 m. rugpjūčio 17 d. Dalis parodos Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje eksponuojama nuo sausio 9 d.
Balys Buračas gimė 1897 m. sausio 18 d. Sidarių kaime, Šiaulių apskrityje. 1915 m. iš vokiečio įsigijo pirmąjį dumplinį fotoaparatą, sėkmingai išmainęs jį į savo įmantriai drožinėtą lazdą. Jis pirmasis mūsų šalyje naudojo fotoaparatą kraštotyrinėje veikloje, kuriai atsidėjo 1928 m. B. Buračo reportažinės ir dokumentinės fotografijos sukūrė platų ir tikrovišką etnografinės Lietuvos paveikslą, sentimentaliai pavadintą „Tai Lietuvėlė vakar...“
Tarptautiniu mastu fotografas buvo įvertintas 1937 m. Paryžiuje. Pasaulinėje parodoje „Menas ir technika šiuolaikinėje visuomenėje“ eksponuota 27 etnografinių fotografijų kolekcija pelnė Didįjį aukso medalį. Jis sėkmingai bendradarbiavo su „Illustrated London News“, garsiąja Larousse‘o enciklopedija, čekų, vokiečių spauda. B. Buračo kaip kraštotyrininko ir fotografo palikimas iki šiol kelia didelį susidomėjimą: leidiniai gausiai iliustruojami jo etnografinėmis fotografijomis, rengiamos parodos.
Jubiliejinės parodos pavadinimas – frazė iš fotografo dienoraščio – atspindi B. Buračo aistrą fiksuoti ir dokumentuoti. Vos pamatęs etnografinių objektų turtingą sodybą, dirbančius ar švenčiančius žmones, nedelsdamas juos fotografuodavo.
Parodos ekspozicijoje – 52 vienetai fotoarchyvo ir rankraštinės medžiagos iš Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus B. Buračo fotodokumentų kolekcijos (1921–1939 m. laikotarpio). Kadrai iš stiklo ir filmo negatyvų perkelti į fotografinį popierių ir fotodrobes.
Didelio formato fotodrobėse – žmonės, dėvintys tautinius drabužius. Tai natūralioje aplinkoje užfiksuoti dainininkai, vestuvininkai, muzikantai, Senovės dienų dalyviai iš keturių etnografinių regionų. Portretiniams atvaizdams būdingas surežisuotas, reportažinis siužetas ir fotografuojamo asmens sudvasinimas.
Fotografiniuose atvaizduose matoma tautinių drabužių visuma ir jų detalės. Moters statusą šeimoje atspindi jos galvos apdangalai: vestuvinius drabužius dėvinčių nuotakų galvas dengia „kalpokai“, puošti dirbtinėmis gėlėmis, nuometai, skarelės, kepurėlės. Vyrų tautiniai drabužiai kuklūs: ilgi balti drobiniai marškiniai ir kelnės, liemenės arba tamsūs kostiumai, papildyti skrybėlėmis, kepurėmis, juostomis ar margomis kojinėmis. Žmonių su tautiniais drabužiais fotografijos nukelia stebėtoją į romantizuotą XX a. tarpukario Lietuvą, rodo to periodo tautinio kostiumo bruožus.
Įrėmintose fotografijose – meistrai, amatininkai, dirbantys žmonės ir vaikai, Lietuvos kraštovaizdžiai su didingos architektūros ir etnografiniais objektais, liaudies menas ir rankraščiai. Kai kurias nuotraukas papildo B. Buračo sūnėno akademiko Antano Buračo prisiminimai.
Renginys nemokamas.
Paroda veiks iki vasario 9 d.
