Kauno tvirtovės VI fortas

1882‒1915 m. Kauno miesto istorijoje galima vadinti ypatingu miesto plėtros laikotarpiu. Naujos tvirtovės užuominos atsirado dar 1879 m., kai Aleksandras II patvirtino karinės vadovybės siūlymą Kaune statyti gynybinį įtvirtinimą. 33 ‒ per tiek metų Kaune buvo pastatyta ir nuolat tobulinta pirmos klasės sausumos tvirtovė, tapusi svarbiu Rusijos imperijos karinės doktrinos mazgu Europoje.

VI fortas – simetriškas 1879 m. pavyzdžio įtvirtinimas, viena iš Kaune atsiradusios gynybinės tvirtovės dalių. Įtvirtinimas pastatytas siekiant užtikrinti saugumą geležinkelio tuneliui bei užkirsti kelią priešui persikelti per Nemuną ties Žiežmariais ir taip apsupti miestą.

Šio forto išskirtinumas – centrinių vartų, kardegardijos bei užnugario kaponieriaus sujungimas į bendrą statinį.

Fortas pagal savo pirminę paskirtį naudotas iki pat 1915 m., kai Rusijos imperijos kariai pasitraukė iš tvirtovės. Pirmojoje Lietuvos Respublikoje Kauno VI forte veikė karo kalėjimas. Karo kalėjimas veikė išskirtinai Krašto apsaugos ministerijos žinyboje. Jis buvo pusiau uždaro tipo, skirtas izoliuoti kariams, rečiau – civiliams asmenims už nusikaltimus, nusižengimus kariuomenės ir valstybės tvarkai. Kalėjimo
teritorijoje vyko karo teismų procesai ir buvo vykdomi mirties bausmės nuosprendžiai.

Antrojo pasaulinio karo metais VI forte įrengta viena didžiausių karo belaisvių naikinimo stovyklų „Stalag 336“. 1941–1943 m. čia buvo kalinti rusų karo belaisviai, 1943–1944 m. – civiliai gyventojai, nuo 1945 m. kurį laiką veikė vermachto karo belaisvių stovykla. Iš viso stovykloje žuvo apie 35 tūkst. karo belaisvių. Šį forto laikotarpį primena ant forto kareivinių pakabinta memorialinė lenta. Vėliau forte saugota ginkluotė.

Fortas nebuvo modernizuotas ir nenukentėjo pasaulinių karų metu, tad šis unikalus XIX a. Rusijos imperijos karinis įtvirtinimas išliko iki šių dienų. Šiuo metu fortas pamažu tvarkomas, jame kuriama Vytauto Didžiojo karo muziejaus ekspozicija, kurią planuojama atverti 2019 m.