Visos dienos

VMT spektaklis | MARIJA STIUART

Friedrich Schiller

MARIJA STIUART

III dalių spektaklis

Režisierius, scenografijos autorius – Artūras Areima

Kostiumų dailininkė – Monika Gurskytė
Choreografas – Mantas Stabačinskas
Šviesų dailininkas – Eugenijus Sabaliauskas
Vaizdo projekcijų autorius – Rimas Sakalauskas 

Spektaklyje skamba Julia Kent muzika

1800 metų pavasarį Frydrichas Šileris, virpėdamas iš jaudulio, skubėjo atiduoti savo didžiąją idėjų dramą „Marija Stiuart“ Veimaro teatro aktoriams. Dramaturgas būgštavo: „Mano Marija Stiuart nesukels švelnių jausmų. Jos likimas – pačiai jausti ir kitiems uždegti liepsningą aistrą.“ Pirmą kartą teatro scenoje suvaidinta „Marija Stiuart“ susilaukė milžiniškos sėkmės, tai buvo be galo svarbu pačiam F.Šileriui. 2016 metų pavasarį Vilniaus mažajame teatre savo „Marijos Stiuart“ versiją pristatęs režisierius Artūras Areima prasitarė: „Kartas nuo karto bežaidžiant maištavimo žaidimus pasiilgstu tikro žmogaus. Man regis, šiandienos ambicijų pasaulyje prarandame žmogiškumą, norisi vėl pažvelgti į idealų žmogų, jo paieškoti.“

 
Didžiuoju lietuviško teatro skandalistu vadinamo režisieriaus A.Areimos „Marijos Stiuart” pastatymas alsuoja skrupulinga ištikimybe F.Šilerio kūrinio tekstui. Marijos Stiuart – aktorė Indrė Patkauskaitė, pasmerkimu mirčiai prasidėjęs spektaklis perauga į makabriškas karalienės Elžbietos – aktorė Elžbieta Latėnaitė, geidulių ir ledinio proto aistrų valdomo dvaro sankirtas. A.Areimos scenos kūrinys baigiasi mirties nuosprendžio Marijai Stiuart įvykdymu bei nevaisingomis Elžbietos pastangomis nusimesti nuo savęs atsakomybę už šį kruviną nusikaltimą. 

XXI amžiaus gyventojas, naujųjų technologijų ir virtualių karų mūšiuose įkalintas žmogus spektaklyje „Marija Stiuart“ turėtų akimirksniu atpažinti savo herojes – nuožmių intelekto ir emocijų kovų, santykių su priešinga lytimi paradoksuose, abipusės manipuliacijos, totalinio artumo ir visiško nesugebėjimo suartėti įkalintas dabarties moteris. Nes A.Areimos Vilniaus mažajame teatre sukurtas spektaklis „Marija Stiuart“ mums byloja apie dabartį ir tik apie ją. Tebūnie dviejų karalienių lūpomis, tebūnie F.Šilerio tekstu – iš esmės spektaklis perteikia mūsų visų dabartį, tą troškią, dažnai nepakeliamą ir svaiginančią mūsų amžininkų būtį, apie kurią jau daug metų šaukia kiekvienas šio vieno talentingiausio lietuviško teatro menininko pastatymas.
 
Vyrai „Marijos Stiuart“ tragedijoje atlieka šio makabriško pasaulio dvasinių ramsčių ir pagrindinių intrigų rezgėjų vaidmenį. Unikalus, tvirtybę ir išmintį spinduliuojantis aktoriaus Edmundo Mikulskio sukurtas Džordžo Tobolto personažas rezonuoja aktorių Tomo Rinkūno, Vytauto Rumšo, Daumanto Ciunio kuriamiems valstybės vyrų, pasaulio bambų ir intrigų virtuozų herojų portretams. Moterys įsivaizduoja valdančios, vyrų už virvučių tampomame pasaulyje, taip buvo per amžius, sako spektaklio „Marija Stiuart“ kūrėjai. Moterims belieka oriai ir su stulbinančiu nuolankiu išdidumu, kaip aktorės Indrės Patkauskaitės kuriama karalienė Marija Stiuart, pakilti į paskutinį palaiminimą – nuvainikavimą mirtimi. Su ilgesiu ir švelniu liūdesiu režisierius išlydi savo Heroję į nebūtį. Bet galiausiai pasiekęs savo finalinį tikslą, atradęs tai, ko taip ilgimės ir nuolat ieškome šiuolaikiniame Lietuvos teatre – žmogiškumą, su visomis
įmanomomis jo spalvomis.
Frydrichas Šileris (vok. Johann Christoph Friedrich von Schiller, 1759 - 1805) – vokiečių poetas, dramaturgas, filosofas, istorikas, vienas žymiausių Vokietijos klasikų, padėjusių pagrindus šiuolaikinei vokiečių literatūrai. Daugelis F. Schillerio  kūrinių įkvėpė kompozitorius
sukurti operas ar baletus, o poema „Odė džiaugsmui“, kuriai muziką
parašė Ludwikas von Beethovenas, tapo Europos Sąjungos himnu. 
 

ELŽBIETA, Anglijos karalienė – Elžbieta Latėnaitė

MARIJA STIUART, Škotijos karalienė anglų nelaisvėje – Indrė Patkauskaitė

ANA KENEDI, jos auklė žindyvė – Agnė Šataitė

ROBERTAS DADLIS, grafas Lesteris – Tomas Rinkūnas

DŽORDŽAS TOLBOTAS, grafas Šruzberis – Edmundas Mikulskis

VILHELMAS SESILIS, baronas Berlis, didysis rūmų iždininkas – Tomas Stirna

VILJAMAS DEVISONAS, valstybės sekretorius – Tomas Kliukas, Mantas Vaitiekūnas

EMJAS POLETAS, Marijos kalėjimo sargybos viršininkas – Vytautas Rumšas

MORTIMERAS, jo sūnėnas – Daumantas Ciunis

GRAFAS OBEPINAS, Prancūzijos pasiuntinys – Almantas Šinkūnas

GRAFAS BELJEVRAS, nepaprastasis Prancūzijos įgaliotinis – Mindaugas Capas

O’KELIS, Mortimero draugas – Tomas Kliukas, Mantas Vaitiekūnas

DRURIS, sargybinis – Tomas Kliukas, Mantas Vaitiekūnas

29
Kovas
P A T K Pn Š S
1
2
3
4
5
6
7
8
9
10
11
12
13
14
15
16
17
18
19
20
21
22
23
24
25
26
27
28
29
30
31
×
Kovas
P A T K Pn Š S
1
2
3
4
5
6
7
8
9
10
11
12
13
14
15
16
17
18
19
20
21
22
23
24
25
26
27
28
29
30
31
SVARBU: LR Vyriausybės informacija dėl atšauktų/nukeltų masinių renginių ! Daugiau.