VMT spektaklis | Palaukit, kieno čia gyvenimas?
Brian Clark
PALAUKIT, KIENO ČIA GYVENIMAS?
II dalių spektaklis
Režisierius - Jonas Vaitkus
Scenografas - Gintaras Makarevičius
Kostiumų dailininkė - Sandra Straukaitė
PREMJERA – 2006 m. rugsėjo 12, 13 d.
Spektaklio trukmė - 2 val. 40 min.
(I dalis - 1 val., II dalis - 1 val. 10 min.)
Briano Clarko pjesė „Palaukit, kieno čia gyvenimas?“ pasakoja apie Kler: stiprią, aštraus proto, aistringą moterį bei darbui atsidavusią skulptorę. Po automobilio avarijos ji lieka visiškai prikaustyta prie lovos. Kler nenori vien kompromisų, globos ir užuojautos kupino gyvenimo, todėl, nutraukusi ryšius su mylimuoju, siekia, kad ją išleistų iš ligoninės. Kad leistų numirti. Gydytojas Emersonas įsitikinęs, kad žmogaus gyvenimas vertingas, koks jis bebūtų, tačiau gydytojas Skotas ima tuo abejoti... Pagaliau moters likimas atsiduria teisme.
Nors situacija gali pasirodyti itin niūri, pagrindinio vaidmens atlikėja Nijolė Narmontaitė, teigia, jog visas spektaklis yra kaip gyvenimas, kuriame kartais verkti, kartais juoktis norisi. Juoktis, nepaisant to, kokia baisi pasirodytų pati situacija. Ir to niekada negalima pamiršti. Aktorė priduria: „Visuomet džiugu, kad į spektaklį ateina daug jaunų žmonių, ir pažiūrėję pasako, jog spektaklis vis dėlto teigia gyvenimą, jog išėjus gali suvokti (tai man labai brangu!), kad gyvenime turi džiaugtis kiekviena akimirka, išnaudoti kiekvieną Tau duotą šansą, momentą. Juk taip gali kiekvienam atsitikti, dėl to reikia gyventi ir džiaugtis Dabar.“
Po spektaklio premjeros, pjesės autorius B. Clarkas prisipažino, jog tai buvo geriausias jo matytas šio kūrinio sceninis atlikimas nuo pat jo sukūrimo 1970-aisiais. Susitikime po premjeros rašytojas išsidavė, jog patyrė keistą jausmą pravirkęs spektaklio metu. Eutanazijos tema, ryški pjesėje, iki šiol kelia karštas diskusijas įvairiose šalyse, ypač katalikiškose. Vis dėlto britų dramaturgas nedvejoja: žmogaus laisvė – svarbiausia. „Nesvarbu, pritariate ar ne ligonio pasirinkimui, turite gerbti jo valią“.
Tik pastebėta pjesė sulaukė daugybės ekranizacijų televizijoje, kine ir pastatymų teatre. Ne vienam atvejui dramaturgas specialiai pritaikė pjesę, išryškindamas kai kurias siužeto linijas arba sudėdamas tam tikrus akcentus. Tiesa, iš pradžių pagrindinis pjesės veikėjas buvo vyras, „moteriška“ versija atsirado vėliau, šį nevienareikšmį personažą pageidaujant vaidinti ir moterims aktorėms.
